Rašytojas mokėsi Pocelonių (Alytaus r.) ir Alovės (Alytaus r.) pradinėse mokyklose, 1941–1949 m. – Alytaus gimnazijoje, Vilniaus 1-ojoje gimnazijoje. 1954 m. Vilniaus valstybiniame universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijoje. 1954–1959 m. – Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktoriumi, 1962–1970 m. – valstybinės leidyklos „Vaga“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1958 m. buvo LTSR rašytojų sąjungos nariu. 1959–1962 m. – LTSR rašytojų sąjungos poezijos konsultantas. 1970-1976 m. dirbo LTSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotoju, 1976–1988 m. – pirmininku. Nuo 1979 m. buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1981–1989 m. – LKP CK narys. 1988 m. tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. A. Maldonis mirė Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje [2-3, 5].
Poetas išleido šias eilėraščių knygas: „Viduvasaris“ (1958 m.), „Veja vėtra debesį“ (1960 m.), „Saulėti lietūs“ (1962 m.), „auga medžiai“ (1965 m.), „Šitie metai“ (1966 m.), „Vandens ženklai“ (1968 m.), „Pėdsakai“ (1971 m.), „Kelionė“ (1975 m.), „Kai saulė teka“ (1978 m.), „Rytas vakaras“ (1978 m.), „Rugiaveidė“ (1982 m.), „Rinktiniai raštai“ (1984 m., 2 t.), „Artėjimas“ (1991 m.), „Baltasis skersgatvis“ (1993 m.), „Mūs baltas ratas“ (1996 m.), „Tirpstantys ledynai“ (2003 m.). Vertė užsienio autorių poezijos kūrinius. Jo kūryba išversta į užsienio kalbas [4, 6].
Informacijos apie A. Maldonį ir jo kūrybą yra šiuose leidiniuose: „Asmenybės. 1990–2015. Lietuvos pasiekimai“ (Kaunas, 2015. D. 2), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“, Prano Naujokaičio „Lietuvių literatūros istorija“ (Čikaga, 1976. T. 4) , „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [Vilnius, 2008. T. 14], Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“. Yra straipsnių periodikoje, internete.
1959 m. rašytojas apdovanotas kompozitoriaus S. Šimkaus II premija, 1962 m. – S. Šimkaus III premija. A. Maldonis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi 1996 m., Vytauto didžiojo ordino Komandoro kryžiumi (2004), tapo festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu 2004 m. 2010 m. apdovanotas atminimo medaliu „Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų“ [2].
1991 m., besikuriant Alytaus dzūkų draugei, poetas Alfonsas Maldonis sakė: „Iš kur žmogus atėjęs, ten didžiąja dalimi ir lieka. Aš esu dzūkas. Ir poezijos dovana, jei aš jos kiek turiu, iš čia“ [1].
Alytaus rajone Naujaplentės kaime pastatytas koplytstulpis A. Maldoniui atminti.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016