Daugai. – Alytus, 2004. Knygos viršelis
Daugų apylinkių gamta palieka neišdildomą įspūdį. Seniūnijoje yra 12 ežerų [4, 10]. Daugų seniūnija įsikūrusi kalvotose, miškingose vietovėse, pasižymi unikaliu, tinkamu turizmo verslą plėtoti kraštovaizdžiu. Į vakarus ir šiaurę nuo Daugų, Kalesninkų link, plyti Daugų, Varčios, Gedimino, Kemsynės miškai [10].Daugų seniūniją sudaro Daugų miestas ir 41 kaimas. Didžiausi kaimai – Kančėnai, Rimėnai, Meškučiai. Seniūnijos centras – Daugų miestas [5]. Seniūnija suskirstyta į 5 seniūnaitijas: Daugų I, Daugų II, Kančėnų, Pocelonių ir Rimėnų [4, 9].
Seniūnijoje gyvena apie 3230 gyventojų, iš jų: 1702 moterys ir 1528 vyrai [6].
Daugų seniūnijoje yra Daugų technologijos ir verslo mokykla, Daugų meno mokykla, Daugų Vlado Mirono gimnazija, vaikų darželis, 3 bibliotekos (Daugų, Rimėnų, Kančėnų), kultūros centro filialai, ambulatorija, Daugų policijos nuovada, ugniagesių komanda, 2 pašto skyriai (Daugų, Rimėnų), Dauguose yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, 2 medicinos punktai (Rimėnų, Kančėnų) [4, 10]. Daugų seniūnijoje yra Kančėnų kaimo bendruomenė „Dėmesio centras”, Daugų miesto bendruomenės visuomeninė organizacija „Daugų kraštas” , Asociacija „Perkūnkalnis“. Daugų seniūnijoje veikia virš 20 įmonių, stambiausios – UAB „Kopainė“, gaminanti karstus, norvegų kapitalo įmonė UAB „Lombaltic“, gaminanti baldus, UAB „Medžio linija, UAB „Eurokubas“ filialas, gaminantis kabelines jungtis, UAB „Daugų žuvis, UAB „Rimeda“, užsiimanti rastinių namų gamyba. Seniūnijoje yra ir individualių įmonių, kurios užsiima medienos dirbinių gamyba, prekyba, santechnikos darbais, kailinių žvėrelių auginimu, teikia pervežimo paslaugas ir kt. Veikia automobilių remonto, santechnikos darbų įmonės, 2 degalinės [10]. Iš Daugų seniūnijos kilę šie žymūs žmonės: – poetė, eseistė Onė Baliukonė (g. Kančėnuose, 1948–2007), rašytojas ir poetas Boleslovas Mačionis (g. Dvarčėnų k., 1915–1971), gamtos mokslų daktaras, buvęs Lietuvos gamtos apsaugos draugijų narys Juozas Jaskonis (g. Bukaučiškių k., 1922–1998),Lietuvos poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas Alfonsas Maldonis (g. Novoplentoje, 1929–2007), tremtinių ir politinių kalinių choro, ansamblio „Dainava“ vadovė Izabelė Skliutaitė-Navarackienė (g. 1925 m. Dvarčėnų k.), Gedimino technikos universiteto Transporto indžinerijos fakulteto Transporto technologinių įrenginių katedros profesorius Henrikas Sivilevičius (g. 1949 m. Panaveiglės k.), Daugų miesto pakraštyje Bukaučiškių k. buvo Kilmonių sodyba. Tai žinomos Holivudo aktorės Rūtos Kilmonytės-Lee tėvų tėviškė [3]. Nemažai žmonių kilę iš Daugų.
Nemažai informacijos apie Daugų miestą ir seniūniją yra pateikta knygose „Daugai“ [3], „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [4], „Dzūkų kraštas“ [5]. Apie Daugų seniūnijos žymius žmones informacija pateikta knygoje „Daugai“ [3]. Daugų seniūnijos lankytinos vietos apžvelgiamos šiuose leidiniuose : „Alytaus rajono piliakalniai“ [2], „Daugai“ [3], „Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių“ [10] ir kt.
Kančėnuose vykstantys „Poezijos pavasariai“ – labai svarbus kultūrinis įvykis Daugų seniūnijoje, apie kurį žino visa Lietuva [3].
Daugų seniūnijoje yra nemažai lankytinų vietų. Tai Daugų ir Pociūniškių piliakalniai [2]. Istorijos ir kiti paminklai. Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas (Meškučiai, „Daugų seniūnija“) (u. k. 4421). Daugų seniūnijoje stovi paminklas skirtas poetui Alfonsui Maldoniui (Naujaplentė, „Daugų seniūnija“) [3, 8]. Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui (Alkakalnio g., Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 4480). Dvarai. Bukauciškių dvaro fragmentai (manoma, kad įkurtas XV a. pab.) („Daugų seniūnija“). Rodžios buv. dvaro sodybos fragmentai (Rodžios k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 47). Daugų seniūnijoje yra nemažai lankytinų vietų įtrauktų į Kultūros vertybių registrą. Daugų pusiasalio šiaurinėje dalyje yra Daugų m. žydų senosios kapinės (u. k. 11439). Šios memorialinės teritorijos plotas 1,8 ha [3]. Rimėnų senovės gyvenvietė (Salos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 17141). Daugų, Salos senovės gyvenvietė (Salos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 1834). Karliškių akmuo, vad. Mergos akmeniu (Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 1839). Lietuvos Partizanų kovos ir žūties vieta (Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 29610). Kalnas vad. Perkūnkalniu (Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 1841). Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos Karių palaidojimo vieta (Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 12284). Senovės gyvenvietė, vad. Pagonių kapais (Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 5776). Melnytėlės senosios kapinės vad. Aštriakalniu, Švedų kapais (Rodžios k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 5754). Lietuvos partizanų Vaclovo Anušausko – Klajūno ir Viktoro Patinsko-Sakalo kovos ir žūties vieta (Viečiūnų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 29587). Viečiūnų senkapis II (Viečiūnų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 5759). Tamašavos senosios kapinės, vad. Petrucienės kalnu (Tamašavos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 5757). Vinkšninių kapinynas (Vinkšninių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 5778). Tautodailininko, dievdirbio Motiejaus Potacko kapas (Rokančių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 10803). Lietuvos partizanų Juozo Kazlausko-Klevo ir Anelės Simonaitytės-Rūtos kovos ir žūties vieta (Meškučių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 26417). Salos akmuo, vad. Mergos akmeniu (Salos k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 1836). Kalnas, vad. Šventkalniu (Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 12183). Karliškių kalnas, vad. Aukakalniu (Karliškių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.) (u. k. 1840). Kalnas, vad. Maldzytkalniu (Daugų k., Daugų sen., Alytaus r. sav.). Alkakalnis, vad., Aukakalniu (Doškonių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.). R.Čeikaus senovinė sodyba (Meškučių k., Daugų sen., Alytaus r. sav.). Žvirgždėnų pušis – (skersmuo – 1 m, aukštis – 13 m) auga Daugų Apylinkėje, Žvirgždėnų kaime. 1960 m. pušis paskelbta gamtos paminklu. 1987 m. priskirta prie valstybinės reikšmės paminklų [3, 7, 8].
Daugų seniūnijoje veikia 3 bibliotekos: Daugų, Kančėnų ir Rimėnų [1].
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Dalia Ramanauskienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
