Vytautas Kasiulis. Nuotr. iš kn.: Šeškevičius, Arvydas, Šeškevičius, Benonas. Simnas. – [Kaunas], 2006
Nuo 1937 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, kurioje mokėsi iki 1941 m. birželio mėn. 1940–1942 m. ši mokykla vadinosi Kauno taikomosios dailės institutu. 1941 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1941–1944 m. dėstė jame. Dailininkas mirė 1995 m. kovo 12 d. Paryžiuje, kur ir palaidotas [2].
Jau pirmaisiais studijų metais V. Kasiulis dalyvavo keliuose plakatų konkursuose. Nuo 1942 m. V. Kasiulis dalyvavo bendrose dailininkų parodose. Pirmąją individualią parodą dailininkas surengė 1943 m. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. gyveno Freiburge, dėstė Dailės ir amatų mokykloje. Nuo 1948 m. gyveno Paryžiuje. Surengė individualių parodų Freiburge, Paryžiuje, Hamburge, Ženevoje, Berlyne, Londone, Kopenhagoje, Stokholme, Čikagoje, Niujorke. Aliejumi, guašu, pastele, tempera nutapė figūrinių kompozicijų („Dailininko šeima“, „Moteris su kūdikiu“), portretų („Autoportretas“, „Lietuvaitė“, „Čigonė“), lyrinių peizažų, natiurmortų. Ankstyvieji kūriniai – dažniausiai buitinio žanro paveikslai – realistiniai, psichologiški, su humoro elementais, tamsoko kolorito. Vėlesni – modernistiniai, jiems būdinga lyrizmas, dekoratyvumas, šviesių sodrių spalvų koloritas, improvizacija. Kompozicijose dažnai vaizdavo muzikantus, cirko artistus, šventuosius. Sukūrė piešinių, pastelių, akvarelių, litografijų. Lietuvoje šeši V. Kasiulio ankstyvojo laikotarpio kūriniai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje [1, 3].
Dailininkas V. Kasiulis buvo Prix Hallmerk premijos laureatas [2].
Informacijos apie V. Kasiulį yra šiuose leidiniuose: lietuvių enciklopedijose, Arvydo ir Benono Šeškevičių informaciniame leidinyje „Simnas“, dzūkų kultūros draugės žurnale „Dainava“ [4]. Yra straipsnių periodikoje, internete.
Vilniuje veikia Vytauto Kasiulio dailės muziejus.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016
