1964–1968 m. Vilniaus valstybiniame universitete baigė vokiečių filologiją. Nuo 1989 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Nuo 1990 m. dirbo laikraščių „Lietuvos aidas“, „Valstiečių laikraštis“, savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijose. Pirmoji jo publikacija pasirodė 1968 m. Yra parašęs literatūrinės kritikos, satyrų, esė, radijo pjesių, kino scenarijų. J. Kunčinas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1989 m. PEN centro narys – nuo 1995 m. Mirė Vilniuje. Rašytojas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [3].
Išleido poezijos rinkinius: „Takas per girią“ (1977), „Atidėtas rugsėjis“ (1984), „Liepų ratas“ (1988), „Atgimimo kryžius“ (1990), „Namai be žiburių“ (1991). Parašė apsakymų rinkinius: „Vaizdas į mėnulį“ (1989), „Baltųjų sūrių naktis“ (1995), „Niekieno namai“ (2000), „Laba diena, pone Enrike!“ (1996), „Menestreliai maksi paltais“ (1996), „Užėjau pas draugą“ (2003). Išleido romanus: „Glisono kilpa“ (1992), „Tūla“ (1993), „Blanchisserie, arba Žvėrynas-Užupis“ (1997), „Kilnojamosios Rontgeno stotys“ (1998), „Kasdien į karą“ (2000), „Bilė ir kiti“ (2002), „Pjūti fjūūt!“ arba „Netiesų dvaras“ (2004). Parašė satyrų rinkinius: „Ašutai iš gyvenimo švarko“ (1998), „Grožio niekad negana“ (2001). Kūriniai išversti į lenkų, rusų, švedų ir vokiečių kalbas. Kūrė radijo pjeses ir kino scenarijus, eilėraščius vaikams, esė [6].
Rašytojas J. Kunčinas 1972 m. gavo „Nemuno“ žurnalo premiją už poeziją, 1993 m. už geriausią metų knygą (romaną „Tūla“) paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija, 1994 m. už prozą – žurnalo „Nemunas“ premija. Literatūrinė Vilniaus miesto premija paskirta 1996 m. už apsakymų knygą „Laba diena, pone Enrike!“ [3].
1996 m. rašytojui paskirta Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija [3]. 2003 m. suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas (po mirties) už nuopelnus gimtojo Alytaus bei Lietuvos kultūrai [1, 3]. 2004 m. J. Kunčino atminimui pradėtas rengti trumposios prozos festivalis „Imbiero vakarai“, festivalio dalyviams apdovanoti įkurta Jurgio Kunčino vardo premija. Tais pačiais metais Alytaus miesto savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Jurgio Kunčino vardas [3].
Informacijos apie Jurgį Kunčiną ir jo kūrybą yra šiuose leidiniuose: „Asmenybės. 1990–2015. Lietuvos pasiekimai“, „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“, literatūros kritiko Vytauto Kubiliaus „XX a. lietuvių literatūra“ [2], Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvade“ [4], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius, 2007. T. 11) [5], Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“ [4] ir daugelyje kitų. Yra straipsnių periodikoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016