Mokėsi Panemunyje, 1892–1896 m. – Mintaujos (Latvija) gimnazijoje. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu. Buvo Vilniaus privačių mokyklų kapelionas, vėliau klebonas Choroščiuje (Lenkija), Valkininkuose (Varėnos r.) ir Merkinės (Varėnos r.) dekanas. 1914–1929 m. paskirtas Daugų (Alytaus r.) klebonu. Palaikė ryšius su Vokietijos okupacinės valdžios įstaigomis, gynė lietuvių reikalus ir žmones, dirbo kultūros ir švietimo darbą. Rinko javus, mėsą ir siuntė Nukentėjusiems nuo karo šelpti komitetui. V. Mironas 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą, buvo jos vicepirmininkas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą. II Seimo rinkimuose buvo Daugų rinkimų apylinkės pirmininkas. 1926 m. gegužės mėn. išrinktas į III Seimą. 1929–1938 m. – vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas. 1938–1939 m. vadovavo Lietuvos vyriausybės kabinetams, o nuo 1938 m. spalio mėn. ėjo ir žemės ūkio ministro pareigas. Buvo Lietuvos mokslo draugijos narys, Lietuvių tautos pažangos partijos narys. Vėliau apsigyveno savo ūkyje Bukauciškėse netoli Daugų ir gyveno ten, kol buvo sovietų valdžios areštuotas. 1940 m. rugsėjo 12 d. – 1941 m. birželio 23 d. kalintas Alytaus NKVD areštinėje. Karo metus praleido savo ūkyje prie Daugų Bukauciškėse, vikaravo Daugų parapijoje. Mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimiro kalėjime (Rusija). Palaidotas kalėjimo kapinėse [2-3, 6].
1930 m. Vladas Mironas apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu, 1938 m. – Gedimino I laipsnio ordinu [9].
Vilma Bukaitė parašė knygą „Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas“. Informacijos apie kunigą V. Mironą yra šiuose leidiniuose: istoriko Algimanto Liekio „Signatarai“, „Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografiniame žodyne“, Algirdo Banevičiaus enciklopediniame žinyne „111 Lietuvos valstybės 1918–1940 m. politikos veikėjų“ [1], knygoje „Daugai“ [7], enciklopediniame biografijų žinyne „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai : Alytus“ [8], Antano Rimvydo Čeplinsko žinyne „Vilniaus atminimo knyga : mieste įamžintos asmenybės“ [4], Stanislovo Kiškio „Kristaus pašauktieji“ [5]. Yra straipsnių periodikoje, internete.
2011 m. kunigui, visuomenės veikėjui Vladui Mironui suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas [10].
Signataro Vlado Mirono vardu pavadinta Alytaus rajono Daugų gimnazija. Dauguose gatvei suteiktas V. Mirono vardas. Daugų seniūnijoje, šalia Bukauciškių koplyčios atidengtas Vlado Mirono bareljefas.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2019