Aničas, Juozas. Karininkas Antanas Juozapavičius 1894 02 13–1919 02 13. – Vilnius, 2004. Knygos višelis
Antano Juozapavičiaus tėvai buvo nedidelio dvaro nuomininkai. Nesisekant ūkininkauti, su tėvais persikėlė gyventi į Rygą, kur 1902 m. pradėjo lankyti liaudies mokyklą. 1905 m. pradėjo mokytis Rygos Aleksandro gimnazijoje, kurios nebaigė, nes už dalyvavimą lietuvių visuomeniniame judėjime buvo pašalintas iš šeštos klasės. Dirbo Rygos vaistinėse. Dorpato (Tartu) universitete išlaikė provizoriaus egzaminus. Iki 1914 m. dirbo Rygos ir Tartu vaistinėse. 1915 m. savanoriu įstojo į Rusijos kariuomenę. Baigęs Maskvos karo mokyklą, tarnavo Tverėje, Latvijoje. Dalyvavo lietuvių karių veikloje Rusijoje. 1917–1918 m. Vitebske buvo Ypatingojo lietuvių bataliono kuopos vadas, bataliono vado adjutantas, kurį laiką ėjo bataliono vado pareigas. 1918 m. atvyko į Vilnių. 1918 m. pabaigoje Vilniuje sudarius pirmąją Lietuvos vyriausybę, paskirtas krašto apsaugos ministro A. Voldemaro adjutantu. 1919 m. sausio 25 d. A. Juozapavičius tapo pirmojo pėstininkų pulko Alytuje vado padėjėju, o nuo tų pačių metų vasario 4 d. laikinai ėjo pėstininkų pulko vado pareigas. 1919 m. vasario 13 d. žuvo Alytuje pulkui traukiantis nuo puolančių Raudonosios Armijos dalinių. A. Juozapavičius buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs nepriklausomybės kovose. Palaidotas Alytaus parapijos kapinėse, tačiau I pėstininkų pulko iniciatyva 1919 m. balandžio 2 d. perlaidotas Alytaus bažnyčios šventoriuje. 1922 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus kapinėse iškilmingai atidengtas paminklas A. Juozapavičiui [2, 5].
1922 m. A. Juozapavičius apdovanotas I laipsnio Vyties kryžiumi (po mirties), 1926 m. – Čekoslovakijos Karo kryžiumi (po mirties), 1930 m. – Savanorių medaliu (po mirties) [3].
2009 m. karininkui Antanui Juozapavičiui po mirties suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas už ypatingus nuopelnus Alytaus miestui ir Lietuvos valstybei ir kilnius jo poelgius, padariusius didelį poveikį visuomenei [4].
1937 m. gruodžio 15 d. Alytuje atidarytas karininko A. Juozapavičiaus tiltas per Nermuną (sugriautas per II pasaulinį karą). 1938 m. Alytuje atidaryti A. Juozapavičiaus vardu pavadinti šaulių namai. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas karininko A. Juozapavičiaus atminimas. 1939 m. atidengtas karininko A. Juozapavičiaus paminklas Kauno Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje (skulpt. B. Pundzius). 1945 m. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinėje įkurta karininko A. Juozapavičiaus grupė. 1970 m. Klivlende (JAV) įsteigta šaulių kuopa pasivadino karininko A. Juozapavičiaus vardu. 1989 m. minint 70-ąsias A. Juozapavičiaus žuvimo metines prie jo vardu pavadinto tilto Alytuje pastatytas atminimo kryžius (autorius – kalvis Vytautas Jarutis). Iš naujo nuliedintos naujos bareljefinės plokštės (skulpt. Vytautas Ledas, originalių plokščių autorius – skulpt. Juozas Zikaras). Nuo 1989 m. kiekvienais metais Alytuje vyksta tradicinis Tarptautinis Lietuvos karininko A. Juozapavičiaus atminimo dziudo turnyras. 1990 m. Juozapinės kalno papėdėje, netoli Medininkų pilies, pastatytas paminklinis akmuo su A. Juozapavičiaus žodžiais: „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė“. 1991 m. spalio 25 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu Alytaus apskrities šaulių rinktinei suteiktas karininko A. Juozapavičiaus vardas [1]. A. Juozapavičiaus vardu pavadinto gatvės Alytuje, Butrimonyse (Alytaus r.), Kaune, Vilniuje, Liudvinave (Marijampolės r.), Vaškuose (Pasvalio r.).
Informacijos apie A. Juozapavičių yra šiuose leidiniuose: Jono Aničo „Karininkas Antanas Juozapavičius 1894 02 13–1919 02 13“ [1], kurio išėjo jau du leidimai – 1994 ir 2004 m. (pataisytas ir papildytas), „Lietuvos kariuomenės karininkai“ [3], lietuviškose enciklopedijose ir daugelyje kitų. Yra informacijos periodikoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus r. SVB), 2016
