Kunigas Pranas Gavėnas. – Punskas, 2014. Knygos viršelis
Gimė neturtingų ūkininkų Antano ir Kotrynos Gavėnų šeimoje. 1933 m. išvyko į Italiją, kurioje globojamas kunigo Antano Skelčio, mokėsi pas vienuolius saleziečius. 1939 m. įstojo Į Saleziečių ordiną. 1940 m. baigė gimnaziją. 1941–1944 m. Turino universitete studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1949 m. įgijo teologijos licenciato laipsnį. Tais pačiais metais įšventintas į kunigus. 1950–1952 m. studijavo Grigaliaus universitete Romoje. 1952 m. paskirtas Lietuvių gimnazijos Castelnuovo mokytoju, 1964 m. – direktoriumi. 1954 m. įkūrė „Jaunimo bibliotekos“ lietuviškoms knygoms leisti leidyklą. 1952– 1969 m. Italijoje redagavo „Saleziečių balsą“. 1971 m. apsigyveno Brazilijoje, San Paule, kuriame vadovavo Vila Zelinos parapijai. Buvo paskirtas Pietų Amerikos lietuvių kunigų vienybės pirmininku, tapo Brazilijos rašytojų sąjungos, San Paulo spaudos asociacijos, Istorijos akademijos nariu. 1977–1987 m. buvo San Paulo Šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonu. 1977–1988 m. redagavo Brazilijos lietuvių žurnalą „Mūsų Lietuva“ [2, 4].
Pranas Gavėnas 1991 m. grįžo į Lietuvą ir Alytuje pradėjo kunigauti Šv. Angelų Sargų parapijoje. Per devynerius Dzūkijos sostinėje pragyventus metus kunigas, rašytojas, visuomenininkas miesto gyvenime paliko ryškų, neišdildomą pėdsaką. Jis atnaujino „Saleziečių žinių“ leidimą, kurias ir redagavo. Alytuje pradėjo dirbti su socialinės rizikos šeimomis, Alytaus rajone, Nemunaičio miestelyje, vaikams organizavo vasaros stovyklas. Kunigas aktyviai dalyvavo vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio veikloje, Alytuje įsteigė Lietuvos katalikų akademijos skyrių. Nuo 1994 m. P. Gavėnas kunigavo Alytuje naujai pastatytos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčioje, kurioje buvo paskirtas garbės klebonu. Ten pat ir gyveno. Šiuose parapijos namuose jo rūpesčiu įsteigtas saleziečių patriarcho kunigo Antano Skelčio muziejus. 1995 m. P. Gavėno iniciatyva Alytus pavestas Marijos Krikščionių Pagalbos globai. Kartu su bendraminčiais pastatė paminklus: Lazdijų rajone, Veisiejuose – esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui; Kretingos rajone, Varėnos rajone, Merkinėje – Šv. Kazimierui; Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje – sukilimo vadei Emilijai Pliaterytei ir kitus. Kunigas mirė 2000 m. Palaidotas Alytuje, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios šventoriuje [2-3].
Lietuvoje išėjo P. Gavėno parašytos, jaunimui skirtos knygos: „Jaunojo galiūno kelias“, „Mikas Magonė“, „Didysis reisas“, „Šventasis Kazimieras“ ir kitos, mišiolas „Melskitės broliai“. Alytaus miesto laikraščiui nuolat rašė straipsnius apie Don Bosko idėjas, nagrinėjo teologijos, religijos, doros temas. Kunigas į portugalų kalbą vertė lietuvių autorių kūrybą [4].
1994 m. kunigas apdovanotas Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija (3).
2002 m. kunigui Pranui Gavėnui suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas (po mirties) už nuopelnus Alytaus miestui ir Lietuvai piliečių dorinio ugdymo srityje [1].
Informacijos apie kunigą salezietį Praną Gavėną yra šiuose leidiniuose: Broniaus Kviklio „Lietuvos bažnyčios“ (Chicago, 1987. T. 6), enciklopediniame biografijų žinyne „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Alytus“ [2], antrajame papildytame leidinyje „Kunigas Pranas Gavėnas“ [3] ir kituose. Yra informacijos periodikoje ir internete.
Ant Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčios sienos (Senamiesčio seniūnaitija) yra pakabinta memorialinė lenta kunigui P. Gavėnui [4].
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus r. SVB), 2016
