Aldona Česaitytė–Nenėnienė. Nuotr. iš kn.: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1981. – T. 8, p. 142.
Daugirdų pradinėje mokykloje baigė 4 klases, mokėsi Krokialaukio vidurinėje mokykloje. 1968 m baigusi vidurinę įstojo į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigė 1972–aisiais [2]. Dirbo ir gyveno Kaune. Atkakliai siekė sportinių pergalių, pelnė daug įvairiaspalvių medalių, buvo garsi ir tituluota, tačiau niekada neapsvaigo nuo šlovės, išliko kukli ir paprasta [5].
1999 m. balandžio 3 d., nesulaukusi 50–ties, amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse Kaune [4].
Nuo 1974 metų A. Česaitytė–Nenėnienė dirbo Kauno kūno kultūros ir sporto komiteto instruktore. 1976–aisiais suteiktas TSRS nusipelniusios sporto meistrės vardas. 1971–1982 metais – Kauno „Žalgirio” moterų rankinio komandos žaidėja ir kapitonė, 1974–1982 m. TSRS moterų rankinio rinktinės žaidėja, 1978, 1980, 1982 metais – Lietuvos moterų rankinio čempionė, pasaulio čempionatų, 1976 m. Monrealio olimpinių žaidynių ir 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių čempionė.1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse jos iškovotas aukso medalis buvo pirmasis Lietuvos rankininkių olimpinis auksas. 1980 m. Aldona Česaitytė–Nenėnienė tapo XXII Maskvos olimpinių žaidynių čempione, parvežusia į Lietuvą antrąjį aukso medalį [2].
2012 m. gegužės mėn. Daugirdų kaime prie Aldonos Česaitytės–Nenėnienės vaikystės ir jaunystės namų atidengta atminimo lenta [5, 8].
2012 m. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu A. Česaitytei–Nenėnienei Alytaus rajono garbės pilietės vardas (po mirties) suteiktas už nuopelnus Alytaus rajonui ir Lietuvos valstybei. [9]
Apie Aldoną Česaitytę–Nenėnienę rašoma Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje [7], Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje [3], periodinėje spaudoje ir internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2017
