1939–1941 m. mokėsi Dubėnų (Alytaus rajonas) mokykloje. 1946–1949 m. – VU parengiamuosiuose kursuose. 1949–1954 m. studijavo VU Istorijos–filologijos fakultete, įgijo žurnalisto specialybę. 1950 m. pradėjo darbą laikraščių, televizijos ir radijo redakcijose. Nuo 1980 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. K. Kaukas yra parašęs virš 30 satyrinės prozos knygų, kūrinių vaikams ir jaunimui, parengė leidinių skirtų Mažajai Lietuvai, talkininkavo rengiant „Mažosios Lietuvos“ enciklopediją [4].
Žymiausi rašytojo satyros kūriniai: „Milžinų sąspyriai“ (1975), ‚didesni už save“ (1980), „Užterštas lizdas“ (1983), „Užu stalo – gaidys“ (2000), „Karalienės Mikaldos pranašystės pildosi – grožinė literatūra papjauta“ (2007), trilogija „Musei geriau“ (1988), „Musei vis dar geriau“ (1993), „Paskutinis kaifas“ (1997), knygos vaikams ir jaunimui „Paklausk ąžuolą“ (1984), „Baltųjų varnų eiguva“ (1997), 1995–1997 m. išleista trilogija „Apybraižos apie lietuvininkų tragediją“, Sąjūdžio 20-mečiui skirtos knygos „Sunki ir laisvės našta“ (2008) bei „Pragaro šiokiadieniai ir šventės“ (2008) [4]. 1991 m. išleista Kosto Kauko autobiografinė knyga „Komunisto išpažintis“, kurios ištraukas buvo vienu metu netgi draudžiama spausdinti periodikoje. Tai, ko gero, vienintelė tokia „išpažintis“ Lietuvoje, žmogaus nusivylusio socializmo idėjomis ir viešai apie tai prabilusio.
Informacijos apie Kostą Kauką yra šiuose leidiniuose: „Aleksandro Žalio ir Kosto Kauko „Metai ir knygos“ [5], „Lietuvių literatūros enciklopedija“, Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“ [1], „Žurnalistikos enciklopedijoje“ [3], bibliografinėje rodyklėje „Pajūrio motyvai“, „Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatai“. Yra literatūros periodikoje, internete.
1989 m. Kostui Kaukui įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija už tragikomišką apysaką „Musei geriau“ [2].
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2017