Kazys Klimavičius. Nuotr. iš kn. Amžinybės sparnai. – Alytus, 1997, p. 125.
Gimė mažažemių valstiečių šeimoje. Tėvai, nors ir neturtingi, buvo tikri kaimo šviesuoliai. Kaip tik motina ir buvo jo pirmoji mokytoja. Tačiau tolesniam Kazio mokslui tėvai neturėjo lėšų, todėl jis buvo priverstas pats ieškoti darbo ir stojo mokytis pašto-telegrafo tarnystės Simno (Alytaus r.) pašte, kur atsirado puiki galimybė šviestis savarankiškai. Jis perskaitė visus į paštą gaunamus laikraščius ir žurnalus, tame tarpe ir uždraustą lietuvišką literatūrą [3]. 1905 m. Vilniuje K. Klimavičius išlaikė egzaminus ir buvo paskirtas pašto-telegrafo tarnautoju į Račkus, Augustavo apskrityje. Mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje. 1906 m. buvo suimtas už dalyvavimą 1905 metų revoliucijoje. Platino draudžiamąją lietuvišką spaudą („Varpą“, ,„Naujienas, „Darbininko balsą“). 1908 m. savarankiškai pasirengęs, Marijampolės gimnazijoje išlaikė egzaminus ir pradėjo mokytojo karjerą – buvo paskirtas į Suchažecko pradžios mokyklą Suvalkų apskrityje. Po dvejų metų grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Opšrūtų (Vilkaviškio apskr.) ir Liubavo (Marijampolės apskr.) pradinėse mokyklose.
Pirmasis pasaulinis karas nutraukė K. Klimavičiaus pedagoginę veiklą. Jis buvo mobilizuotas į carinę armiją, bet ir čia mokė Maskvos lietuvių tremtinių vaikus [7]. 1918 m. su šeima grįžo į Lietuvą, dirbo Krokininkų pradinėje mokykloje. 1919 m. atvykęs į Alytų, ėmė rūpintis vidurinės mokyklos steigimu, kurios direktoriumi buvo iki 1923 metų. K. Klimavičius atleistas iš mokyklos vadovo pareigų ir už savo kairiosios pakraipos politines pažiūras buvo paskirtas eiliniu matematikos mokytoju [6]. 1919–1940 metais buvo Lietuvos mokytojų profsąjungos Alytaus skyriaus pirmininku. 1940–1941 ir 1944–1946 metais – Alytaus apskrities Liaudies švietimo skyriaus vedėjas. 1946–1951 – Alytaus mokytojų seminarijos direktorius. Organizavo kultūros būrelius, redagavo žurnalą „Mokykla ir visuomenė“. Domėjosi esperanto kalba, buvo aktyvus įvairių organizacijų narys.
Vaitkevičius, Juozas. Mokytojo K. Klimavičiaus gyvenimas ir veikla. – Kaunas, 1986. Knygos viršelis
K.Klimavičius parašė matematikos vadovėlių ir knygelių: „Dešimtainių logaritmų knygos penkiais dešimtainiais skaitmenimis“ (1930), „Galvosūkių pasaulis“ (1931), „Matematikos vadovėlis. Teorija ir uždavinynas. – Vidurinės ir aukštesnės mokyklos I klasėms ir savamoksliams“ (1930), „Aritmetikos teorija“ (1937), „Geometrija“ I ir II d. (1938-1939), „Skaičiavimo uždavinynas“ (1942), „Skaičiuokime greit“ (1961). Mokytojo parengti vadovėliai buvo labai praktiški, gyvenimiški, juose pateikta daug praktinių uždavinių, piešinių, schemų, todėl palankiai vertinami daugelio mokytojų ir mokinių. Be rašto, aritmetikos, mokytojas mokė vaikus ir kitų gyvenimo tiesų, smerkė rūkymą, alkoholį, žadino vaikų jautrumą draugui, žmogui. Ypač nekentė smurto, prievartos, neteisybės, smerkė fizines bausmes.
Juozas Vaitkevičius parašė knygelę „Mokytojo K. Klimavičiaus gyvenimas ir veikla“ (1986). Informacijos apie mokytoją Kazį Klimavičių yra enciklopedijoje „Lietuva“ (T.3), „Lietuvių enciklopedijoje“ (Boston, 1957, T. 12), Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“, Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės knygoje „Amžinybės sparnai“, istorikės Reginos Žepkaitės sudarytoje knygoje „Alytaus istorinė raida“, knygoje „Alytaus šviesuolių portretai“ (2007) , Šarūno Šimkevičiaus knygoje „Ne vien duona žmogus sotus“.
Kazys Klimavičius mirė 1972 m., palaidotas Alytuje. Ant kuklaus antkapinio paminklo iškaltas dar kuklesnis užrašas : „Mokytojas Klimavičius Kazys 1886.X.18–1972.II.16“.
1989 m., šalia Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos pastatyta portretinė skulptūra mokytojui Kaziui Klimavičiui. Jos autorius – skulptorius Albinas Pivoriūnas, architektas – Rimas Buivydas [3].
Literatūra ir šaltiniai:
Parengė: Ilona Krupavičienė ( Alytaus Jurgio Kunčino VB), 2021
