Atnaujinta informacija

Apie dailininką A. Žmuidzinavičių. Prie gimtosios žemės versmės: [fotografijų parodos katalogas]. – Kaunas, 2008. Knygos viršelis

1890-1894 m. mokėsi Veiverių (Prienų r.) mokytojų seminarijoje. Ją baigęs dailininkas mokytojavo įvairiose Lenkijos pradžios mokyklose. 1898–1902 m. mokėsi V. Gersono privačioje studijoje.1905-1906 m. studijavo privačiose Paryžiaus akademijose. A. Žmuidzinavičius 1906 m. apsigyveno Vilniuje.  1907 m. su kitais suorganizavo lietuvių dailės I parodą ir įkūrė Lietuvių dailės draugiją. 1926-1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1944–1951 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–1953 m. dėstė Lietuvos dailės institute, 1953–1966 m. – KPI. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. 1929–1934 m. buvo Šaulių sąjungos centro valdybos, 1940 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. A. Žmuidzinavičius mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse. 1969 m. dailininkui pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. V. Žuklys) [2, 9, 10].

Antanas Žmuidzinavičius sukūrė apie 2000 dailės kūrinių. Daugiausia nutapė peizažų: „Dzūkų kaimelis“ (1906 m.), „Nemunas prieš audrą“ (1917 m.), „Dvi pušys“ (1930 m.), „Palangos pajūris“ (1951 m.), ciklas „Čia bus Kauno jūra“ (1953–1959 m.), buitinio žanro „Linų kūlimo talka Dzūkijoj“ (1926 m.), portretų (S. Čiurlionienės) (1941 m.). Dailininkas sukūrė pašto ženklų, lito banknotų, plakatų, apipavidalino knygų. Dailininko paveikslu galima pamatyti A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune, dailininko gimtinėje veikiančiuose muziejuose Seirijuose (Lazdijų r.) ir Balkūnų kaime (Alytaus r.), kituose Lietuvos bei buvusių tarybinių respublikų muziejuose, Tretjakovo galerijoje, Maskvos M. B. Lomonosovo universitete. Atskirais leidiniais 1956 m. 1957 m. ir 1963 m. išleisti A. Žmuidzinavičiaus parodų katalogai, 1966 m. ir 1977 m. – 24 reprodukcijų rinkinys. Dailininkas paliko 23  įvairias kolekcijas. Surinko vertingą lietuvių dailės, geologinių ir archeologinių retenybių, molinių švilpukų, lietuviškų juostų, prijuosčių, didelį mezginių rinkinį, medžio dirbinių, muzikos instrumentų, leidinių, laiškų, nuotraukų, visų lietuvių dailės parodų katalogų ir plakatų rinkinį, tapybos, skulptūros ir grafikos darbų kolekcijas, originalią velnių kolekciją ir daug kitos medžiagos iš Lietuvos kultūrinio gyvenimo. Šiuos visą gyvenimą kauptus rinkinius ir daug savo kūrinių A. Žmuidzinavičius padovanojo Lietuvos visuomenei, Kauno valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. 1930 m. A. Žemaičio slapyvardžiu išspausdino eilėraščių knygą „Gyvenimo takais“, 1931 m. – užrašus „Priešui ir Tėvynei“. 1961 m. dailininkas parašė autobiografinę atsiminimų knygą „Paletė ir gyvenimas“. Knyga iliustruota A. Žmuidzinavičiaus paveikslų reprodukcijomis, yra dailininko darbų sąrašas, pavardžių rodyklė [1, 4, 6].

Antanas Žmuidzinavičius 1928 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio, 1936 m. – Gedimino II laipsnio ordinais. 1946 m. dailininkas tapo Respublikos nusipelniusiu meno veikėju. 1954 m. Lietuvių literatūros ir meno dekados Maskvoje proga A. Žmuidzinavičiui suteiktas LTSR liaudies dailininko vardas, 1957 m. – TSRS liaudies dailininko garbės vardas [8].

1957 m. Vilniuje išleistas didelio formato, gausiai iliustruotas albumas „Antanas Žmuidzinavičius = Антанас Жмуйдзинавичюс“ su dailininko J. Mackonio parašyta pratarme apie menininką. 1969 m. išleistas albumas „Velniai: dailininko A. Žmuidzinavičiaus kolekcija“ , kurį parengė Pranas Porutis. 1972 m. Maskvoje išleistas albumas „Антанас Жмуйдзинавичюс“, kurio autorius –sudarytojas P. Gudinas. 2008 m. Kaune Alytaus kraštotyros muziejus išleido Artūro Balčiūno sudarytą fotografijų parodos katalogą „Apie dailininką A. Žmuidzinavičių: Prie gimtosios žemės versmės“ [1]. Leidinys iliustruotas nuotraukomis iš Antano Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejaus ir dailininko anūkės Birutės Gučaitės asmeninių rinkinių. Apie dailininką informacijos taip pat yra šiuose leidiniuose: „XX a. lietuvių dailės istorijoje“, Stasės Ramanauskienės knygoje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“, „Alytaus šviesuolių portretai“ (Kaunas, 2008), Juozo Kuckailio „Dzūkai“ [3], lietuvių enciklopedijose. Taip pat yra straipsnių spaudoje, informacijos internete.

„Įdomiausias mano gyvenimo tarpas – tai jaunystė. Mano tėviškė – Dainavos šalis. Ją prisiminus, širdį užlieja kaitrių jausmų banga. Tėviškės aplinkuma ir ją gaubiąs dangus mano kūryboje suvaidino nepaprastai didelį vaidmenį. Taigi nesistebėkite, jei aš į tėviškę žiūriu kaip į didelę dvasios šventenybę“, – 1936-aisiais pasakojo dailininkas „Trimito“ žurnalo bendradarbiui Alfonsui Vytautui Braziuliui savo 60-mečio ir 35-erių metų kūrybos sukaktuvių proga [3, p. 27].

1965 m. Kaune, V. Putvinskio g. 64, dailininko kolekcijos pagrindu įkurtas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – vienintelis pasaulyje Velnių muziejus. 1966 m. dailininko name įkurtas A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus. 1967 m. atidarytas jo memorialinis butas ir dirbtuvė.

Balkūnų kaime (Alytaus r.) įkurtas dailininko A. Žmuidzinavičiaus tėviškės memorialinis muziejus. 1971 m. dailininko atminimui prie namo atidengta memorialinė lenta (skulpt. V. Žuklys) [5].

1986 m. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje (Lazdijų r.) įkurtas A. Žmuidzinavičiaus kambarys – muziejus.

1977 m. ant dailininko namo Kaune prikabinta pirmoji atminimo lenta, kuri 1992 m. dingo. 2006 m. atidengta nauja memorialinė lenta (skulpt. Vladas Žuklys) [5].

2012 m. Vilniuje, ant namo Liejyklos g. 9, atidengta memorialinė lenta (skulpt. Mikalojus Povilas Vilutis).

2011 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos konferencijos sprendimu įsteigta Antano Žmuidzinavičiaus vardo respublikinės konkursinės peizažo parodos premija.

Dailininko vardu pavadintos gatvės Balkūnuose (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.), Alytuje, Kaune, Miroslave (Alytaus r.).

2001 m., minint dailininko 125-ąsias gimimo metines, Alytaus miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos skyrius išleido leidinį „Antanas Žmuidzinavičius: bibliografinė rodyklė: 1906–2001“ [7].

Literatūra ir šaltiniai

1. Apie dailininką A. Žmuidzinavičių. Prie gimtosios versmės: [fotografijų parodos katalogas]. – Kaunas, 2008. – 64 p.: iliustr. – Bibliogr. išnašose.
2. Balčiūnas, Artūras. Apie dailininką Antaną Žmuidzinavičių. – Iliustr., portr. // Alytaus šviesuolių portretai. – Kaunas, 2008. – P. 58-71.
3. Kuckailis, Juozas. Gyvenimo paletė. – Portr., iliustr. // Kuckailis, Juozas. Dzūkai. -–Vilnius, 2006. – D. 1, p. 25-39.
4. Mackonis J. Antanas Žmuidzinavičius. – Portr., iliustr. // Antanas Žmuidzinavičius. – Vilnius, 1957. – P. 7-23.
5. Ramanauskienė, Stasė. Antanas Žmuidzinavičius. – Portr., iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 140-144.
6. Savickas, Augustinas. Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) / Augustinas Savickas, Apolonoja Valiuškevičiūtė. – Iliustr. // XX a. lietuvių dailės istorija. – Vilnius, 1982. – T. 1, p. 127-133.
7. Antanas Žmuidzinavičius : bibliografinė rodyklė : 1906–2001 : 125-osioms gimimo metinėms. – Alytus, 2001. – 86 p.
8. Žmuidzinavičius Antanas. – Portr. // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1966. – T. 35, p. 389-394.
9. Žmuidzinavičius, Antanas. Paletė ir gyvenimas. – Vilnius, 1961. – 414, [1] p.: [40] iliustr. lap. – R-klė: p. 405-408.
10. Žmuidzinavičius Antanas. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2014. – T. 25, p. 800-801.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016