Atnaujinta informacija

Nedzinskas, Antanas. Vytauto Nedzinsko pašaukimas. – Vilnius, 2005. Knygos viršelis

Vytauto Nedzinsko vaikystė prabėgo Alytuje, kone pačiame Vidzgirio miške, šalia Nemuno. 1957 m. baigė Alytaus 2-ąją vidurinę mokyklą. 1964 m. baigė Lietuvos Veterinarijos akademiją, gavo zootechniko žuvininko diplomą. 1958–1959 m. dirbo Alytaus statybos remonto kontoros darbininku. 1964 m. – Ignalinos žuvų veislyno inžinierius ichtiologas. 1964–1965 m. tarnavo Tarybinėje Armijoje. 1965m. paskirtas Žuvinto (Alytaus r.) valstybinio rezervato direktoriumi. Tai, kad biologas tolesnį gyvenimą susiejo su Žuvintu, lėmė pažintis su didžiuoju Lietuvos gamtininku profesoriumi Tadu Ivanausku. Profesorius V. Nedzinskui, kaip savo sekėjui, paliko du priesakus: įkurdinti ir tyrinėti du retus paukščius: baltąją gulbę ir pilkąją žąsį. Nelaimingo atsitikimo metu nuskendo Žuvinto rezervato pelkėje. Gamtininkas palaidotas Alytaus Daugų g. kapinėse [6-7].

1978 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos gulbių nebylių ekologija“. 1994 m. įstojo į Lietuvos rašytojų sąjungą. Nuo tų pačių metų dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Vadovavo Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriui, priklausė Alytaus žaliųjų klubo valdybai. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narys, dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjas, Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narys. Išleido šias knygas: „Paukščių ežeras“ (1971), „Sparnuočių namai“ (kartu su Antanu Aleknoniu, 1976), „Gulbės Lietuvoje“ (1980), „Žuvinto metai“ (1984), „Paukštulis – ežero vaikas“ (1987), „Gamtininko poringės“ (1999), „Pasakojimai apie gulbes“ (2003). Vytautas Nedzinskas – daugiau kaip 1500 populiarių straipsnių gamtosaugos temomis šalies spaudoje, daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių autorius. V. Nedzinskas neliko abejingas savo gimtajam miestui: iš jo straipsnių matyti, kiek daug dėmesio skiria miesto natūraliam parkui, kuris nuo seno vadinamas Miesto sodu, nepraleistas pro akis unikalus miesto Dailidės ežerėlis. Akcentavo Vidzgirio miško problemas, stebėjo Gulbynės ežerėlį. Vytautas Nedzinskas laikraštyje „Komunistinis rytojus (dabar „Alytaus naujienos“) rengė gamtos konkursus: „Pažinkime gimtąją Dzūkiją“ (1968), „Pažinkime gamtą, įminkime jos paslaptis“ (1969), „Gamta – antrieji mūsų namai“ (1970), „Tausokime gamtos turtus“ (1971), „Įminkime gamtos paslaptis“ (1972), „Sklaidykime gamtos metraštį“ (1973), „Pažink, saugok, globok“ (1974), „Gamtos apsauga 77“ (1977), „Ar pažįsti tėviškės gamtą?“ (1986), „Metų laikai“ (1987). Po gamtininko žūties Dzūkijoje įsteigtos Vytauto Nedzinsko vardo premijos, skatinančios plėtoti jo pradėtą gamtosauginę, kultūrinę, švietėjišką veiklą Alytaus krašte. Jos steigiamos kas dvejus metus. Konkursą organizuoja visuomeninė organizacija „Dzūkų kultūros draugė“ [2, 4-5, 9]. Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje saugomi Vytauto Nedzinsko rankraščiai.

 2000 m. Vytautas Nedzinskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Gamtininkas apdovanotas ir Vytauto Bergo premija.

Informacijos apie Vytautą Nedzinską yra šiuose leidiniuose: Tamaros Arnastauskienės ir Algimanto Jakimavičiaus knygoje „Lietuvos zoologai XVIII–XX a.“, informaciniuose žinynuose „Kas yra kas Lietuvoje 2002“ ir „Kas yra kas Alytaus apskrityje 2001“, „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ [3], leidinyje „Alytaus krašto mokslininkai“ bei Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“. Antanas Nedzinskas apie gamtininką parašė knygą „Vytauto Nedzinsko pašaukimas“ [4]. Yra straipsnių periodikoje, informacijos internete.

1992 m. Vytautui Nedzinskui paskirta Alytaus miesto savivaldybės kultūros premija. Išrinktas Alytaus apskrities 2001 m. žmogumi. 2002 m. gamtininkui po mirties suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas už nuopelnus Alytaus miestui ir Lietuvai kultūros, mokslo bei gamtosaugos srityse [1].

2003 m. vasario 7 d. Alytuje, prie Vilties gatvės 38-to namo (Dainavos seniūnaitija), atidengta memorialinė lenta, primenanti, kad čia gyveno gamtosaugininkas ir rašytojas Vytautas Nedzinskas [8]. Liudvinave (Marijampolės r.) įkurtas V. Nedzinsko muziejus.

Literatūra ir šaltiniai

1. Alytaus miesto garbės piliečio vardai bus suteikti P. Gavėnui ir V. Nedzinskui. – Portr. // Alytaus naujienos. – 2002, birž. 7, p. 1.
2. Arnastauskienė, Tamara. Nedzinskas Vytautas / Tamara Arnastauskienė, Algimantas Jakimavičius. – Portr. // Arnastauskienė, Tamara. Lietuvos zoologai XVIII–XX a. / Tamara Arnastauskienė, Algimantas Jakimavičius. – Vilnius, 1997. – P. 201.
3. Glinskis, Rimantas. Nedzinskas Vytautas // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 353.
4. Nedzinskas, Antanas. Vytauto Nedzinsko pašaukimas. – Vilnius, 2005. – 137 [1] p.: iliustr.
5. Vytautas Nedzinskas. – Portr. // Alytaus krašto mokslininkai. – Alytus, 2008. – P. 57.
6. Nedzinskas Vytautas. – Portr. // Kas yra kas Alytaus apskrityje, 2001. – Kaunas, 2001. – P. 115.
7. Nedzinskas Vytautas. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje, 2002. – Kaunas, 2002. – P. 469.
8. Nedzinskas, Vytautas. [Vytautas Nedzinskas: autobiografija] // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2013. – Kn. 9, p. 262-264.
9. Nedzinskienė, Stasė. Taurių darbų tęsinys: [apie gamtininką V. Nedzinską] // Dainava. – 2005, Nr. 2, p. 74-75.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016