Gimė ūkininkų šeimoje. Nuo 1872 m. mokėsi Alytaus rajono Simno ir Krokialaukio pradžios mokyklose. Vėliau mokėsi Veiverių pavyzdinėje mokykloje (Prienų rajonas) ir mokytojų seminarijoje, kurią baigė 1883 m. Laikinai buvo paskirtas mokytojauti į Pajavonio evangelikų liuteronų pradžios mokyklą (Marijampolės apskritis) ir 1885 m. į Beržininkus (Seinų apskritis). Čia rusų žandarų įtartas lietuviškąja veikla, buvo perkeltas į Lomžos guberniją, o nuo 1905 m. į Lomžos priemiestį Piontnicą. 1906 m. neleido persikelti į Kauno guberniją. 1908 m. iš Lomžos perkėlė į Varšuvą, kur dirbo ir po Pirmojo pasaulinio karo. Veiverių mokytojų seminarijoje priklausė prie kultūros ir lietuviškos spaudos propaguotojų būrelio, sudaryto mokytojo P. Armino. Kartu su J. Andziulaičiu-Kalnėnu platino „Aušrą“. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Kartu su Lomžos klebonu V. Aleksandravičiumi įkūrė Lomžos lietuvių „Pagalbos“ draugiją, kuri rūpinosi šalpos ir švietimo reikalais. Perkeltas į Varšuvą, įsijungė į Lietuvos šelpimosi draugiją. Rašytojas mirė Varšuvoje. Palaidotas Vilniuje [2-3].
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis rašyti pradėjo 1883 m. Tuo metu rašytojas išspausdino „Kur banguoja Nemunėlis“, vėliau imtą plačiai dainuoti ir harmonizuotą. Dainomis virto meilės eilėraščiai „Oi žiba žiburužiai, oi dega liktoružiai“, „Mylimajai“. Sukūrė proginių, religinių eilių, chrestomatinėmis tapusių pasakėčių („Genys ir dagilis“, „Asiliukas“). Parašė pasakėčias „Lojo šuo per naktį“, „Giraitėj krūmelyje dagilis tupėjo“ ir kt. sukūrė apsakymėlius ir vaizdelius: „Vestuvės“ (1906), „Arbatnamyje“ (1907), „Melagių dėdė“ (1907), „Miestelio Onutė“ (1907), „Valsčiaus ponai“ ir „Vestuvės“ (1907), „Dievo žmonės“ (1908), „Gyvačių karalius“ (1908), „Dovanėlė“ (1909), „Aušros paminėjimui“ (1909). Išleido kūrybos rinkinį „Raštai“ (1921). Mokykloms parengė elementorių „Aušrelė“ (1927) [1, 5].
Informacijos apie K. Sakalauską-Vanagėlį ir jo kūrybą yra šiuose leidiniuose: „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“, „Lietuvių enciklopedijoje“ (Boston, 1961. T. 26), Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“ [2], „Žurnalistikos enciklopedijoje“ [4], Prano Naujokaičio „Lietuvių literatūros istorija“ (Čikaga, 1973. T. 1) ir daugelyje kitų. Yra straipsnių periodikoje, internete.
Alytuje, Birutės gatvėje (Kurorto seniūnaitija), ant 12-uoju numeriu pažymėto namo, kuriame pas brolį Bronių, miesto notarą, vasarodavo rašytojas K. Sakalauskas-Vanagėlis, pritvirtinta memorialinė lenta.
Rašytojo K. Sakalausko-Vanagėlio vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Alytaus rajone Simne bei Kolonistų kaime.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2017