1939—1947 m. mokėsi Alytaus rajono Butrimonių pradžios mokykloje ir Prienų rajono Jiezno gimnazijoje. 1947-1949 m. tęsė mokslus Butrimonių progimnazijoje. 1949-1951 m. – Kauno vidurinėje dailės mokykloje (vėliau pavadinta J. Naujalio vidurine meno mokykla, dabar – Kauno dailės gimnazija), kurią baigė aukso medaliu. 1951-1957 m. studijavo LTSR valstybiniame dailės institute. 1957 m. buvo priimtas į LTSR Dailininkų sąjungą, bet 1960 m. iš jos buvo pašalintas už sukurtą skulptūrą „Šv. Kristoforas“, kuri buvo pastatyta prie Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios. 1962-1979 m. Vilniaus dailės mokykloje dėstė piešimą ir skulptūrą. 1966 m. pirmą kartą išsiuntė savo ekslibrisą į užsienį – ekslibrisų parodą, vykusią Čekoslovakijoje. 1975 m. įstojo į LTSR dailininkų sąjungos grafikos, vėliau – monumentaliosios dailės sekciją. 1977 m. pradėjo dėstyti Dailės institute. 1994 m. buvo suteiktas profesoriaus vardas [1, 5, 11].
Antanas Kmieliauskas kuria skulptūras, freskas, ekslibrisus, tapybos ir grafikos darbus. Dailininkas dalyvaujas grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Žymesni darbai yra šie: memorialinis paminklas „Šv. Kristoforas“ (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios šventorius, 1957-1959 m.), grafikos darbai „Vilniaus bokštai“ (1977 m.), „Vilniaus universitetui – 400“ (1979 m.) ir kt., VU knygyno „Littera“ freskos (1979 m.), VU rektorato posėdžių salės sienų ir lubų freskos (1979-1989 m.), apie 30 antkapinių paminklų (Jurgio Ir Marijos Šlapelių (Vilniaus Rasų kapinės, 1981 m.), Norberto Vėliaus (Vilniaus Antakalnio kapinės, 1999 m.), Jono Aisčio (Rumšiškių kapinės, 2004 m.) ir kt., Rainių koplyčios freskos (Telšių r., 1991 m.), skulptūra „Vytautas Didysis“ Kernavėje (Širvintų r., 2003 m.), 2010 m. paminklas kunigui disidentui Broniui Laurinavičiui – rausvo granito skulptūra „Jėzus, nešantis Kryžių“ (Vilnius, 2012 m.) ir kt. A. Kmieliausko balto marmuro fontano skulptūrų kompozicija pastatyta Italijoje, Gamberalės mieste [2, 5-6].
Ypač daug apdovanojimų dailininkas pelnė už savo sukurtus ekslibrisus. 1970 m. A. Kmieliauskas buvo apdovanotas III tarptautiniame ekslibriso kongrese–konkurse Budapešte (Vengrija), 1974 m. jam įteiktas aukso medalis tarptautiniame San Vito al Tagliamento bibliotekos ekslibriso konkurse (Italija), premija (Krištolo taurė XV tarptautiniame ekslibriso kongrese Blede (Jugoslavija), 1977 m. – III premija IV Talino grafikos trienalėje (Estija), tarptautiniame konkurse „Ex libris Lago Magglore Luine“ (Italija). 2000 m. tarptautiniame ekslibriso konkurse „Jubiliejus 2000“ Italijoje paskirta III premija. Dailininkas 2006 m. tarptautiniame konkurse „Exlibris Remo Palmirani“ apdovanotas sidabro medaliu. 1991 m. A. Kmieliauskui paskirta Lietuvos nacionalinė premija. 2007 m. – apdovanotas popiežiaus Benedikto XVI skirtu Grigaliaus Didžiuoju ordinu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2012 m. suteiktas LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ [1-2].
Dailininkas jau daugelį metų gyvena Vilniuje, tačiau neužmiršta savo gimtinės Alytaus rajone. Nuo 1964 m. Kmieliauskų šeima gyvena vaizdinguose Markučiuose. Dailininkas stengėsi, kad sodyba Vilniuje būtų panaši į tėvų namus, bandė čia atkurti tėviškės piliakalnio dvasią [9].
Dailininko gimtojo rajono vietoves puošia jo kūriniai. A. Kmieliausko sukurti darbai Alytaus rajone yra šie: Nukryžiuotasis ir kitos skulptūros Butrimonių bažnyčioje (1950-1956), Daugų bažnyčios sienų tapyba (1958), Pieta. Memorialinis paminklas „Žuvusiems ir išblaškytiems Tėvynės vaikams 1940-1945-1990“ (Ūdrijos k., 1991 m.), antkapiniai paminklai (mamai ir visai Kmieliauskų giminei (Butrimonių kapinės), Gintarėlio Grigonio (Pivašiūnų kapinės), Geisčiūnų ir Avižienių šeimų (Mikalavo k. kapinės) [5], skulptūra „Partizanų motina“ Simne (2009 m.). Butrimonių gimnaziją puošia A. Kmieliausko sieninės tapybos darbas, sukurtas 2011 m.
1998 m. dailininko tapytų portretų paroda veikė Butrimonyse ir Alytuje [2, 6].
Menininkas tapo Butrimonių gimnazijos Garbės galerijos nariu.
2008 m. dailininkui Antanui Kmieliauskui suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas [2, 7].
Viename interviu dailininkas yra sakęs, kad jo menas kyla „iš kaimo, tėvų namų, lietuvių liaudies dainų ir papročių, moterų audinių, vyrų darytų rūpintojėlių, M. K. Čiurlionio piešinių ir melodijų“ [3].
Daug informacijos apie dailininką yra albume „Antanas Kmieliauskas: skulptūra, freska, tapyba, grafika“, kurio išėjo jau du leidimai – 2001 ir 2003 m. (pataisytas ir papildytas) [5]. Leidinį sudarė dailininkas Rimantas Dichavičius, teksto autorė – menotyrininkė, tyrinėjanti A. Kmieliausko kūrybą, dr. Neringa Markauskaitė. Knygos pradžioje pateikiami „Autobiografiniai puslapiai“, kur dailininkas pasakoja apie kūrybinį kelią. Ir kitose knygos vietose pateikiama menininko minčių apie savo kūrybą, atskirų kūrinių atsiradimą. Albumo nuotraukose – 128 A. Kmieliausko sukurtos skulptūros, 59 freskos, 49 tapybos darbai, 111 ekslibrisų [8]. Knygoje daug nuotraukų iš asmeninio albumo. Leidinyje nurodomi reikšmingesni menininko apdovanojimai, svarbesnės parodos, pateikiamas kolekcininkų sąrašas ir kt. Informacijos apie A. Kmieliauską ir jo kūrybą taip pat yra šiuose leidiniuose: „Asmenybės. 1990-2015. Lietuvos pasiekimai“ [2], edukologės Onos Voverienės straipsnių rinkinyje „Tautotyros etiudai“ [8], Danutės Anušauskienės knygoje „Butrimonys“ [1], lietuviškose enciklopedijose [6] ir daugelyje kitų. Yra informacijos periodikoje, internete.
Leidinyje „Antanas Kmieliauskas: skulptūra, freska, tapyba, grafika“ pateikiama dailininko bibliografija [5]. Keli A. Kmieliauskui skirti įrašai yra ir bibliografijos rodyklėje „Lietuvos TSR dailė, 1940-1970“ (Vilnius, 1981), sudarytoje Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotojų Laimės Lukošiūnienės ir Živilės Manelienės.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016