Alytaus rajonas = Alytus district: čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. Knygos viršelis
Alytaus rajonas yra pietinėje Lietuvos dalyje. Jis priklauso Alytaus apskričiai, rytuose ribojasi su Trakų rajonu, šiaurėje – su Prienų rajonu, pietrytinėje pusėje ribojasi su Varėnos rajonu, pietvakariuose – su Lazdijų rajonu ir šiaurės vakaruose – su Marijampolės rajonu. Čia teka didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Jo krantuose plyti didžiuliai miškų masyvai. Per šį kraštą teka Bambena, Peršėkė, Varėnė. Šioje teritorijoje yra daugiau kai 70 ežerų. Didžiausi iš jų – Žuvintas, Didžiulis arba Daugų, Obelija, Giluitis. Alytaus rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. iš 23 panaikintos Alytaus apskrities apylinkių. 1959 m. prie Alytaus rajono prijungta panaikinto Simno rajono 8 apylinkės ir Simnas, 1959 m. – panaikinto Daugų rajono 3 apylinkės ir Daugai. 1960 m. ir 1962 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1962 m. prijungta panaikinto Jiezno rajono 4 apylinkės. 1968 m. kai kurios rajono gyvenamosios vietos prijungtos prie Prienų ir Trakų rajonų, 1969 m. ir 1973 m. – prie Varėnos rajono [14]. 1995 m. įsteigta Alytaus rajono savivaldybė, pavaldi Alytaus apskričiai.
Alytaus rajoną sudaro vienuolika seniūnijų: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų ir Simno. Daugai ir Simnas yra miestai bei 421 kaimas.
Rajono teritorijos plotas yra 1410 kvadratinių kilometrų. Alytaus rajone gyvena 26 840 žmonių [2016 m.]. 99,7 % gyventojų yra lietuviai, 0,07 % – rusai, 0,04 % – lenkai [16].
Tarpukariu išleistoje aktoriaus, kraštotyrininko Petro Biržio (Pupų Dėdės) knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai. T. 1: Alytaus apskritis: dzūkų kraštas“ (Kaunas, 1931) rašoma apie šiuo metu Alytaus rajonui priklausančias vietoves – tuometinius Krokialaukio, Simno, Nemunaičio, Alovės, Daugų, Pivašiūnų, Butrimonių valsčius. Sovietmečiu buvo išleistas Vytauto Visocko leidinys „Alytaus rajonas“ (Vilnius, 1986). Informacijos apie Alytaus rajoną, savivaldybę, seniūnijas, istoriją ir kt. yra šiuose leidiniuose: „Alytaus rajonas: čia gera gyventi“ [2, 3], „Dzūkų kraštas“ [5], „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ [8], lietuviškose enciklopedijose [11, 14]. Apie Alytaus rajone esančius piliakalnius rašyta leidiniuose „Alytaus rajono piliakalnių takais“ [7] ir „Alytaus rajono piliakalniai“ [6]. Juose galima rasti informacijos apie kiekvieną piliakalnį, legendų apžvalgą, piliakalnių raidos istoriją. Informacija gausiai iliustruota nuotraukomis. Lankytinos vietos apžvelgiamos šiuose turistiniuose vadovuose: Ingridos Semaškaitės „Dvarai: spindesys ir skurdas“, dvitomyje „Lietuvos dvarai“ [4], Algimanto Semaškos „Lietuvos keliais“ [17], „Po Lietuvą“ [18], „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“ [1] ir kt.
Simnas, Daugai, Butrimonys ir Punia buvo žinomi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių dvaruose. Daugai – viena seniausių vietovių Lietuvoje, iš visų pusių apsupta ežerų. Butrimonys garsėja vienintele Lietuvoje trikampe turgaus aikšte. Punios miestelis žymus savo istorine praeitimi. Pirmą kartą Punia paminėta kryžiuočių ordino kronikose. XII a. pabaigoje ant Punios piliakalnio, dar vadinamo Margirio (Margio) kalnu, stovėjo garsioji Pilėnų pilis. Pivašiūnai įsimintini Žolinės atlaidais ir bažnyčioje esančiu stebuklingu Mergelės Marijos paveikslu. Miroslave veikė vienas seniausių Lietuvoje marijonų vienuolynas. Raižiai tituluojami Lietuvos totorių sostine. Krokialaukis žinomas valdovams auginamais žirgais. Alytaus rajonas išsiskiria tradiciniais amatais, kulinariniu ir kultūros paveldu.
Alytaus rajono herbas
Alytaus rajono savivaldybės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino 2001 m. rugpjūčio 7 d. Herbo autorius – dailininkas Arvydas Každailis [9].
Alytaus rajone yra nemažai saugomų teritorijų: seniausias Lietuvoje 1937 m. m profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva įkurtas valstybinis Žuvinto biosferos rezervatas, Dzūkijos nacionalinio, Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų dalys, Pivašiūnų ir Sudvajų geomorfologiniai, Balkasodžio botaninis, Sabališkės ir Varčios pedologiniai draustiniai. Nemunaičio apylinkėse, Vangelonių kaime yra geologinis paminklas – įspūdingas Dzūkijos akmuo [12].
Alytaus rajono piliakalniai. – Vilnius, 2013. Knygos viršelis
Alytaus rajone yra 19 piliakalnių su senovinėmis gyvenvietėmis. Garsiausias yra Punios piliakalnis. Kiti žymūs piliakalniai: Kaukų, Obelytė, Obelijos, Papėčių, Pupasodžio (Želvios), Gerulių, Rumbonių.
Alytaus rajone yra daug lankytinų vietų: 72 archeologiniai, 395 istorijos (96 kapinės), 144 dailės, 29 architektūros ir 3 urbanistikos paminklai [10, 15].
Dauguma rajono bažnyčių yra architektūriniai paminklai.
Kai kurie Alytaus rajono lankytini objektai:
MUZIEJAI
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus memorialinis muziejus (Balkūnai, „Miroslavo seniūnija“).
Punios girininkijos miško muziejus (Punios girininkija, Nemuno g. 82, „Punios seniūnija“).
Daugų kalvės ekspozicijų salė (Daugai, Ežero g. 5, „Daugų seniūnija“).
Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“ (Punios mokykla-daugiafunkcinis centras, Kauno g. 3, „Punios seniūnija“).
Žuvinto biosferos rezervato muziejus (Aleknonys, „Simno seniūnija“).
Vaclovo Jankausko akmenų muziejus (sodininkų bendrija „Nemunas“, „Alovės seniūnija“).
Butrimonių gimnazijos kraštotyros muziejus (Butrimonys, Draugystės g. 1, „Butrimonių seniūnija“).
Alovės pagrindinės mokyklos istorijos muziejus (Alovė, Mokyklos g. 5, „Alovės seniūnija“).
Daugų Vlado Mirono gimnazijos kraštotyros ir etnografijos muziejus (Daugai, Pergalės g. 2 „Daugų seniūnija“).
Krokialaukio Tomo Noraus–Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus (Krokialaukis, Žuvinto g. 41, „Krokialaukio seniūnija“).
PAMINKLAIS Alytaus rajone įamžinti šie žymūs žmonės:
Marija Aleškevičiūtė – operos solistė, paminklas gimtosios sodybos vietoje (u. k. 4144) (Žalgirio g., Krekštėnų k., „Krokialaukio seniūnija“).
Julius Čaplikas – Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, pedagogas, visuomenės ir karinis veikėjas (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).
Alfonsas Maldonis – poetas (Naujaplentė, „Daugų seniūnija“).
Margiris – legendinis kunigaikštis (prie Punios piliakalnio, „Punios seniūnija“).
Matas Menčinskas – skulptorius, tapytojas (Ostampas, „Simno seniūnija“).
Alfonsas Petrulis – Valstybės Tarybos narys, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras, kunigas (Pivašiūnai, „Pivašiūnų seniūnija“).
Celestinas Soroka – VU auklėtinis, S. Trakų vienuolyno abatas. Pašventęs didžiąją gyvenimo dalį Pivašiūnų trečiosios bažnyčios statybai ir administravimui (Pivašiūnų bažnyčios šventorius, „Pivašiūnų seniūnija“).
Kazys Stasiukynas – knygnešys (autorius Vladas Krušna). (Peršėkininkų kaimas, „Miroslavo seniūnija“).
Vytautas Didysis – Lietuvos Didysis kunigaikštis (skulpt. Jonas Jagėla). Atidengtas 2010 m. (Raižiai, „Butrimonių seniūnija“).
PAMINKLINĖMIS LENTOMIS Alytaus rajone įamžinti šie žmonės:
Aldona Česaitytė-Nenėnienė – rankininkė, olimpinių žaidynių čempionė (Daugirdai, „Krokialaukio seniūnija“).
Vaclovas Žadeika – pulkininkas (1996 m., ant gimtojo namo, Daugirdai, „Krokialaukio seniūnija“).
Antanas Žmuidzinavičius – dailininkas tapytojas (Balkūnai, „Miroslavo seniūnija“).
Žuvusios žydės moterys (skulpt. Audrius Janušonis, Butrimonių senosios žydų kapinės, „Butrimonių seniūnija“).
ISTORIJOS IR KITI PAMINKLAI
Stogastulpis, skirtas Punios 500 metų jubiliejui atminti (medžio drožėjas Virginijus Bučius). Pastatytas 2003 m. (Punia, „Punios seniūnija“).
Skulptūra, pastatyta minint Alovės mokyklos 150-ąsias metines (tautodail. Kęstutis Benedikas). Pastatyta 2015 m. (prie Alovės pagrindinės mokyklos, Mokyklos g. 5, „Alovės seniūnija“).
Lietuvos kario paminklas (skulpt. Vincas Grybas). Atkurtas 1990 m. (Nemunaitis, „Nemunaičio seniūnija“).
Memorialas 1920 m. žuvusiems savanoriams ir pokario partizanams Daugų miesto kapinėse (Daugai, „Daugų seniūnija“).
Paminklinis ansamblis 1944 m. gruodžio 23 d. sudeginto Klepočių kaimo ir nužudytų jo bei aplinkinių kaimų gyventojams atminti (Klepočiai, „Raitininkų seniūnija“).
Paminklas Lietuvos partizanams žuvusiems už Tėvynę Liepakojų kaime 1945 m. vasario 21 d. („Simno seniūnija“).
Paminklas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Tėvynės laisvę Kalniškės mūšyje 1945 m. gegužės 16 d. („Simno seniūnija“).
Paminklas „Motina, laukianti savo vaikų“ po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams, partizanams, žuvusiems, nukankintiems, sušaudytiems, ištremtiems (skulpt. Antanas Kmieliauskas), pastatytas 2010 m. (Simnas, „Simno seniūnija“).
Paminklas – stela Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio grupės partizanams, 1945–1948 m. žuvusiems Žuvinto apylinkėse („Simno seniūnija“).
Paminklas žuvusiems žydams Pošnelės miške (skulpt. Vladas Krušna) („Simno seniūnija“).
Tarybinio kario skulptūra (netoli Miroslavo , „Miroslavo seniūnija“).
Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas (Meškučiai, „Daugų seniūnija“).
Žuvusių dėl Lietuvos laisvės paminklas (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).
Mylėkime Lietuvą už jos kančią“ (Vladas Krušna) (aikštė priešais Simno bažnyčią, „Simno seniūnija“).
Koplytstulpis žuvusiųjų atminimui (tautodailininkas Saulius Lampickas) (Lizdai, Raitininkų seniūnija).
Memorialas stalinizmo aukoms prie Klepočių (Klepočiai, „Raitininkų seniūnija“).
Koplytstulpis partizanams (Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje, „Pivašiūnų seniūnija“).
Skulptoriaus Mato Menčinsko gimtosios sodybos namas yra vietinės reikšmės paminklas (Kultūros paveldo registras (u. k. 16620)) (Ostampo g. 7, Ostampas, „Simno seniūnija“).
MENO OBJEKTAI
Daugų riboženklis „Daugis“ (Daugai, „Daugų seniūnija“).
Koplytstulpis kelių sankryžoje, kur nuo kelio Kaunas-Druskininkai atsišakoja kelias į Ryliškius (medžio skulptūrų drožėjas Tauras Česnulevičius) (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).
Koplytstulpis prie kelio, vedančio į Ryliškius (autorius Arvydas Švirmickas) (Ryliškiai, „Raitininkų seniūnija“).
„Lietuvaitė“ (skulpt. Algirdas Judickas) (Butrimonių miestelio aikštė, „Butrimonių seniūnija“).
„Motinai“ (skulpt. Albertas Donatas Belevičius) (Meškasalio kaimo kapinės, „Alovės seniūnija“).
Pieta. Memorialinis paminklas „Žuvusiems ir išblaškytiems Tėvynės vaikams 1940–1945–1990“ (skulpt. Antanas Kmieliauskas) (Ūdrija, „Krokialaukio seniūnija“).
Rūpintojėlis (tautodailininkas Antanas Česnulis) (Bugonys, prie kaimo kapinių, „Raitininkų seniūnija“).
„Vaidila“ (autorius Žilvinas Karkauskas) (Punia, „Punios seniūnija“).
„Žvejas“ (tautodail. Kęstutis Benedikas) (Daugai, „Daugų seniūnija“).
Skulptūrų parkas „Dainavos legenda“ (liaudies meistras Ipolitas Užkurnis) (Pupasodžio kaimas, „Miroslavo seniūnija“).
Skulptūrų parkas „Žaltės slėnis“ (įkurtas 1997 m.) (Smolnica, „Punios seniūnija“).
DVARAI
Raudonosios Alovės dvaras (XIX a.) (Alovės seniūnija).
Aniškio dvaras ( minimas XVI a. karališkųjų dvarų inventoriuje) („Alytaus seniūnija“).
Bukauciškių dvaro fragmentai (manoma, kad įkurtas XV a. pab.) („Daugų seniūnija“).
Dapkiškių dvaras (1831 m. sukilimo dalyvio Simono Konarskio gimtinė) („Krokialaukio seniūnija“).
Obelijos dvaras („Miroslavo seniūnija“).
Rodžios dvaro fragmentai („Daugų seniūnija“).
Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka yra seniausia Dzūkijos krašto biblioteka. Ji įkurta 1925 m. lapkričio 5 d. Valstybinio Centrinio knygyno skyriaus pagrindu. Panaikinus apskritis biblioteka tapo rajonine ir šias funkcijas vykdė iki bibliotekų centralizacijos – 1977 m. Prie bibliotekos veikia 33 rajono filialai. Bibliotekos kraštotyros fondą sudaro 5657 leidiniai. Parengtas 291 kraštotyros darbas. Kraštotyros kartoteka nebepildoma ir sudaro 181507 įrašai. Sukurti 61276 analiziniai kraštotyriniai įrašai. Bibliotekose vyksta susitikimai su kraštiečiais, rengiamos parodos. Biblioteka sukaupusi kraštiečių rankraščių kolekciją [13].
Leidžiama ši spauda:
Alytaus krašto laikraštis „Alytaus naujienos“ (leidžiamas nuo 1989 m. 3 kartus per savaitę).
Savaitraštis „Dainavos žodis“ (leidžiamas nuo 1998 m.).
Alytaus rajono savivaldybės informacinis biuletenis „Alytaus rajono žinios“.
Dzūkų kultūros žurnalas „Dainava“ (leidžiamas nuo 2000 m., įvairus dažnumas).
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus r. SVB), 2016; 2020
