Ambraziejus Jonynas. Nuotr. iš kn.: Asmenybės. 1990 – 2015. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2
Tėvai buvo ūkininkai, šeimoje augo penki vaikai. Mokėsi Varnagirių pradžios mokykloje (Alytaus r.), 1931–1939 m. – Alytaus gimnazijoje. Nuo 1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje. 1946 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialisto kvalifikaciją. 1946–1952 m. LTSR mokslų akademijos Istorijos ir archeologijos instituto tautosakos sekcijoje dirbo moksliniu bendradarbiu. Nuo 1947 m. studijavo aspirantūroje. 1952 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute dirbo moksliniu bendradarbiu. Kelerius metus skaitė tautosakos kursą Vilniaus universiteto studentams. 1955 m. pirmasis pokario Lietuvos folkloristų apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, tačiau dėl politinės situacijos negalėjo siekti daktaro laipsnio. 1953–1955 m. dirbo Vilniaus valstybinio universiteto dėstytoju, dėstė bendrąjį tautosakos kursą. 1958–1987 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos skyriaus vadovu, 1964–1984 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus pavaduotoju moksliniam darbui. Nuo 1961 m. buvo LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos prezidiumo nariu, Centro tarybos respublikinės metodologinės komisijos pirmininku. Vadovavo lietuvių liaudies dainų katalogo rengimui ir redagavo spausdintas jos dalis. 1980–1993 m. – vyriausias „Lietuvių liaudies dainyno“ redaktorius. Iki 1992 m. buvo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju. 1995 m. įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Mirė Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje [2].
Tautosakininkas parašė disertaciją „Baudžiauninkų kovos prieš feodalus atspindžiai buitinėse lietuvių liaudies pasakose“. Redagavo ir kartu su kitais parengė knygas – „Lietuvių tautosakos rinktinė“ (1954), „Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–56“ (1957), „Patarlės ir priežodžiai“ (1958), „Lietuvių tautosaka“ (1-5, 1962–68). Vienas iš „Lietuvių tautosakos apybraižos“ (1963) autorių ir redaktorių. Vyriausias „Lietuvių liaudies dainyno“ redaktorius. Nagrinėjo knygoje „Gaivinanti tautosakos srovė“ tautosakos ir literatūros sąveikas. Parašė istoriografinę studiją „Lietuvių folkloristika. Iki XIX a.“ (1984). Parašė knygą „Liudvikas Rėza tautosakininkas“ (1989), straipsnių ciklą „Vincas Krėvė ir tautosaka“ (1979). Rašė straipsnius „Muzikos enciklopedijai“, „Mažosios Lietuvos enciklopedijai“ [1].
Ambraziejui Jonynui suteiktas Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. 1994 m. už „Lietuvių liaudies dainyną“ (1-6 tomai) įteikta Lietuvos mokslo premija [2].
Informacijos apie tautosakininką Ambraziejų Jonyną yra šiuose leidiniuose: „Asmenybės. 1990–2015. Lietuvos pasiekimai“, „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“, Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvadas“ [4], Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais Alytaus krašte“ [3] ir daugelyje kitų. Yra straipsnių periodikoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2017
