Vytautas Kazimieras Jonynas. Nuotr. iš kn.: 72 lietuvių dailininkai – apie dailę. – Vilnius, 1998
Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Pradinį išsilavinimą įgijo Naumiesčio (dab. Kudirkos Naumiestis) gimnazijoje. 1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje pas Adomą Galdiką, lankė Adomo Varno tapybos studiją. 1931–1934 m. mokėsi Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje. 1931–1934 m. studijavo Paryžiaus meno mokyklose: taikomosios dailės mokėsi Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, grafikos ir medžio skulptūros – Bulio mokykloje. Bendradarbiavo spaudoje: apipavidalino, iliustravo laikraščius ir žurnalus („Sodyba“, „Naujas žodis“, „Meno kultūra“). 1930 m. laimėjo jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų plakato konkursą. 1935 m. galerijoje Zak Paryžiuje surengęs pirmąją individualią parodą, V. K. Jonynas grįžo į Kauną, dirbo Meno mokykloje, Lietuvos kultūros paminklų inspekcijoje. Dailininkas buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. 1941–1944 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius ir dėstytojas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. Prancūzijos okupacinėje zonoje Freiburge jis įkūrė karo pabėgėliams skirtą Dailės ir amatų mokyklą. Iki 1949 m. buvo šios mokyklos direktorius ir dėstytojas. 1950–1951 m. dėstė Dailės ir architektūros mokykloje Mainze. 1951 m. atvyko į JAV. 1952-1956 m. dėstė Catan – Rose meno institute, 1957–1973 m. – Fordhamo universitete. 1955 m. Niujorke įsteigė M. K. Jonyno ir D. Shepherdo bažnytinio meno studiją. XX a. 9-ajame dešimtmetyje V. K. Jonynas grįžo į Lietuvą. Mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. [1, 3].
Vienas svarbiausių kūrinių – Šv. Petro bazilikos Romoje rūsyje pagal V. K. Jonyno projektą įrengta lietuvių kankinių Gailestingosios Dievo Motinos koplyčia. Dailininkas iliustravo knygas (K. Donelaičio „Metai“, W. Shakespeare „Hamletas“, J. W. Goethe‘s „Jaunojo Verterio kančios“, K. Borutos „Mediniai stebuklai“ ir kt.), sukūrė plakatų, estampų, ekslibrisų, pašto ženklų, akvarelių, pastelių, aliejinės tapybos paveikslų, skulptūrų, vitražų, mozaikų, taikomosios dailės kūrinių, projektavo baldus [2, 4].
Vytautas Kazimieras Jonynas 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už grafikos darbus apdovanotas dviem aukso medaliais, 1938 m. įteiktas Prancūzijos Garbės legiono kryžius (4 laipsnio ordinas), 1945 m. tapo Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalieriumi. 1993 m. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinas. 1996 m. jam suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas [3].
Tomas Sakalauskas yra parašęs knygą „Kelionė: dailininko Vytauto K. Jonyno gyvenimas“ [6]. Informacijos apie dailininką V. K. Jonyną tai pat yra šiuose leidiniuose: „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“, lietuviškose enciklopedijose, „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“ [5], biografijų žinyne „Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai“. Yra literatūros periodikoje, internete.
1997 m. suteiktas Druskininkų miesto Garbės piliečio vardas [1].
1993 m. Druskininkuose atidaryta dailininko galerija [1].
Literatūra ir šaltiniai:
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016
