Julius Būtėnas. Nuotr. iš kn.: Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 3
1929 m. gimnaziją baigė Alytuje. 1934 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dalyvavo studentų varpininkų, jaunimiečių veikloje. Bendradarbiavo žurnaluose „Aušrinėje“, „Jaunime“, „Moksleivių varpuose“, „Prošvaistėje“. 1940–1941 m. dirbo „Lietuvos žinių“ redakcijoje. Pokario metais – „Pergalės“ redakcijos sekretorius. Dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, redagavo žurnalą „Varpas“ (1940 m.). Buvo „Lietuvos žinių“ redakcijos sekretorius. 1940–1941 m. – Revoliucijos muziejaus direktorius. 1942–1944 m. mokytojavo Leipalingio ir Merkinės gimnazijoje. 1944–1950 m. – Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto vyresnysis dėstytojas. 1951–1952 m. skaitė paskaitas Vilniaus pedagoginiame institute. Buvo Enciklopedijos redakcijos darbuotojas. Julius Būtėnas mirė 1999 m. balandžio 28 d. Vilniuje. LSSR nusipelnęs kultūros veikėjas (1965 m.) [2, 5].
Parašė per 40 knygų ir 1600 straipsnių. Išleido kaimo buities apsakymų ir vaizdelių rinkinį „Sciklinės gonkos“ (1932 m.), „Prikąstas liežuvis“ (1933 m.), romaną „Mėlyni kareiviai“ (1936 m.), apybraižas apie P. Višinskį, V. Kudirką, Žemaitę, J. Janonį ir kitus rašytojus, memuarinių knygų („Istoriografo užrašai“, „Literato duona“, „Neramūs metai“ ir kt.), kritikos straipsnių, parengė literatūros vadovėlių [1].
Informacijos apie Julių Būtėną yra šiuose leidiniuose: Petro Naujokaičio „Lietuvių literatūros istorija“ [8], „Lietuvių literatūros enciklopedija“ [1], „Knygotyra“ [3], biobibliografinis žodynas Lietuvių rašytojai“ [6], „Žurnalistikos enciklopedija“ [7], Vytauto Vanago „Lietuvių rašytojų sąvadas“ [9], Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais: Alytaus krašte“ [4], lietuviškose enciklopedijose [2, 5]. Yra straipsnių periodikoje, informacijos internete.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2017
