Miroslavo seniūnija yra Alytaus rajono pietvakariuose. Ji ribojasi su Alytaus, Krokialaukio, Simno seniūnija, Lazdijų rajonu, ties seniūnijos teritorijos riba prateka Nemunas. Seniūnijai priklauso seniūnijos centras – Miroslavas ir 50 kaimų. Didesni iš jų – Vankiškiai, Kumečiai, Parėčėnai, Pupasodis. Seniūnija suskirstyta į 5 seniūnaitijas: Kumečių, Miroslavo, Parėčėnų, Pupasodžio, Vankiškių. Seniūnijoje yra Obelijos, Tolkūnų, ir kiti ežerai, teka Žembrė, Metelytė, Peršėkė, gausu miškų, didesni – Dirmiškių, Obelijos [1, 6, 7].
Seniūnijos plotas – 13500 ha, iš jų – apie 83 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 13 proc. – miškai, 4 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai [7]. Seniūnijos teritorijoje gyvena 3235 gyventojai, iš jų – 1570 vyrų ir 1665 moterys (2011) [3].
Seniūnijos teritorijoje veikia Miroslavo gimnazija, Kumečių pagrindinė mokykla, Miroslavo ikimokyklinio ugdymo skyrius, Miroslavo ambulatorija ir 2 medicinos punktai, 2 pašto skyriai, 4 bibliotekos (Kumečių, Miroslavo, Parėčėnų, Vankiškių), 2 kultūros namai, Miroslavo globos namai, Papėčių kaimo bendruomenė „Sodžius”, Parėčėnų kaimo bendruomenė „Mažoji sodybėlė“, Miroslavo kaimo bendruomenė „Svirtis”, Kumečių kaimo bendruomenė, Vankiškių kaimo bendruomenė, bendruomeninė organizacija „Dainavos kaukas“. Seniūnijos teritorijoje veikia uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus keramika“. Įmonė gamina įvairių išmatavimų keramines skylėtas plytas, keramines pilnavidures plytas, keramines dekoratyvines pilnavidures plytas, molio miltus krosnių ir židinių mūrijimui. Veikia maitinimo įstaiga „Gintaro užeiga“, kepanti tradicines dzūkiškas bandas [1, 8]. Yra Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia ir Miroslavo marijonų vienuolynas, įkurtas 1763. Su Miroslavo seniūnija susiję šie žymūs žmonės: 1830–1831 m. Lietuvos Lenkijos sukilimo organizatorius Simonas Konarskis (1808–1839) g. Dapkiškėse; knygnešys Kazys Stasiukynas (1860–1933) g. Peršėkininkuose; kunigas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas Ignas Čižauskas (1873–1926) gimė Šipultiškių kaime, palaidotas Miroslave; visuomenės veikėjas Jonas Maknickas (1875–1938) gyveno Balkūnuose; dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) gyveno Balkūnuose; Amerikos lietuvis Kurnėnų mokyklos fundatorius Laurynas Radziukynas (1880–1966) gimė Kurnėnuose; žurnalistas Kazys Berulis (1905–1941) gyveno Gudiniškių kaime; teatrologas, pedagogas Vytautas Maknickas-Maknys (1907–2003) gimė Balkūnuose; žurnalistas Albinas Gražiūnas (Graževičius) (1906–1971) g. Mankūnuose; pedagogė, rašytoja, visuomenininkė, kelių knygų autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė (g. 1948 Tolkūnuose); Alytaus rajono garbės pilietis, astrofizikas Juozas Berulis (g. 1936 m. Arciškonių kaime) [7, 9]. Miroslave yra gimęs žymus psichologas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, prof. Justinas Pikūnas (g. 1920).
Valūnas, Vytuolis. Miroslavas ir jo apylinkės. – Alytus, 1994. Knygos viršelis
Apie Miroslavo seniūniją galima paskaityti leidiniuose „Dzūkų kraštas“ [7], „Alytaus rajonas = Alytus district“ [6], Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno knygoje „Miroslavas ir jo apylinkės“ [9] ir kt., taip pat periodikoje, internete.
Miroslavo seniūnijoje, Balkūnų kaime, yra dailininko Antano Žmuidzinavičiaus muziejus, įsteigtas tėvų sodyboje, kur prabėgo dailininko vaikystė (jis gimęs Seirijuose).
Miroslavo seniūnijoje pastatyti keli paminklai:
Paminklas (stogastulpis) knygnešiui Kazimierui Stasiukynui (aut. Vytautas Krušna) (Peršėkininkų k.).
Paminklas sovietinės okupacijos aukoms atminti (aut. Vytautas Krušna, pastatytas 1991 m.) (Peršėkininkų k.).
Paminklas Dainavos apygardos partizanams ir paminklas Žuvusių partizanų atminimui pagerbti (Miroslavas, A. Žmuidzinavičiaus g. tarp 4 ir 6 namų).
Tarybinio kario skulptūra (aut. Vytautas Krušna), netoli Miroslavo, prie kelio Seirijai–Alytus.
Miroslavo seniūnijos teritorijoje yra keletas į Kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų: Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas (u. k. 12215), Balkasodžio koplyčia (u. k. 32604), kuri pastatyta apie 1887 m. buvusio dvaro kapinėse, Obelijos dvaro sodybos fragmentai (u. k. 44) [4].
Seniūnijos teritorijai priklauso dalis Metelių regioninio parko, Balkasodžio botaninis draustinis. Tai saugoma teritorija Nemuno kairiajame krante, netoli Balkasodžio kaimo. Draustinis įsteigtas Nemuno slėnio termofilinių pušynų augalų bendrijos su retų rūšių augalų augavietiems išsaugoti. Plotas 240 ha. Pušynai užima 98 % ploto. Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje ties Balkasodžio kaimu, Dzirmiškių girininkijos kvartalo 8 sklype, Norūnų miške auga aukščiausia Lietuvos eglė.
Pupasodžio kaime yra parkas „Dainavos legenda“. Parkas 7 ha ploto, jį puošia liaudies meistro Ipolito Užkurnio skulptūros, kurios sukurtos literatūros klasiko Vinco Krėvės–Mickevičiaus kūrinių motyvais. Čia auga apie 40 rūšių medžių ir krūmų.
Seniūnijoje yra Dzirmiškių, Kaukų-Obelytės, Obelijos, Papėčių, Zaramciškių, Žilvos piliakalniai [2]. Bendrių kaime yra buvęs aukų kalnas Olakalnis. Ant jo išlikusi koplyčia vaizduojama Miroslavo herbe.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Violeta Bernackienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
