Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. 1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. – Lazdijų apskrities centras. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. Dabar – Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, yra Lazdijų miesto seniūnija. Nuo Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Lazdijai, buvę eiliniu provincijos rajono centru, tapo svarbiu pasienio miestu – pirmuoju tiltu į Europą [6]. Per miestą teka Lazdijos upė.
Miesto plotas yra 4,8 kvadratiniai kilometrai, Lazdijų mieste gyveno 5140 (2001) gyventojai [6].
Šiuo metu Lazdijuose veikia Lietuvos pašto Lazdijų skyrius, 2 darželiai-mokyklos, Motiejaus Gustaičio gimnazija, Lazdijų meno mokykla, yra Šv. Onos bažnyčia, stačiatikių cerkvė, Lazdijų sporto centras, 2 muziejai – Laisvės kovų muziejus ir Lazdijų krašto muziejus, VŠĮ Lazdijų kultūros centras, VŠĮ Lazdijų socialinių paslaugų centras ir jo padaliniai: Lazdijų socialinės globos namai, savarankiško gyvenimo namai, vaikų dienos centras ir dienos socialinės globos centras, VŠĮ Lazdijų ligoninė, Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir daugelis kitų. Pramonė neplėtojama, vyksta tik prekyba.
Leidžiama spauda: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995), „Lazdijų žvaigždė“ (nuo 1996), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001) [6]. 1990–1992 m. Lazdijų miesto savivaldybė leido laikraštį „Lazdijietis“ [11].
Lazdijuose gimė Joseph Achron (1886–1943), žydų kilmės JAV ir Rusijos kompozitorius, smuikininkas, Ignas Albavičius (1890–1970), JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas, Avraham Tory (1909–2002) – advokatas, rašytojas, Leonas Zmirskas (1920–1997), teatro ir kino aktorius, Valentina Karatajūtė-Talimaa (g. 1930), geologė, paleontologė, kultūros ir švietimo darbuotoja, Aloyzas Sušinskas (1933–2005), agronomas, kraštotyrininkas, miesto garbės pilietė Birutė Vanagienė (g. 1936), Leonas Povilas Lingaitis (g. 1938), inžinierius mechanikas, rašytoja, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatė (2003) Bitė Vilimaitė (1943–2014), Juozas Bindokas (g. 1951), aktorius, fotomenininkas, Valdas Vasiliauskas (g. 1951), žurnalistas, redaktorius, leidėjas, politinis veikėjas, Jonas Endrijaitis (g. 1955), literatas, Romas Zableckas (g. 1964), rok muzikos atlikėjas, dainų autorius, Vladimiras Silvaško (g. 1965), Lietuvoje aukščiausią meistriškumo laipsnį – penktą daną – pasiekęs Lietuvos kiokušin karatė specialistas, Eimantas Skrabulis (g. 1965), lengvaatletis, Lolita Zegerienė (g. 1965), žurnalistė, redaktorė, Arūnas Valinskas (g. 1966), TV laidų, šou bei renginių vedėjas, politikas, Artūras Jasinskas (g. 1969), Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas, Dainius Stumbras (g.1970), operos dainininkas (baritonas), Marijonas Mikutavičius (g. 1971), žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas, Mindaugas Sinkevičius (g. 1980), „Sodros“ direktorius, Irūna Puzaraitė (g. 1990), pop muzikos dainininkė ir kt. [1, 11].
1921–1927 m. „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927) [6]. Jis palaidotas miesto kapinėse. Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno M. Gustaitis [11].
1936 m. Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją baigė pokario pasipriešinimo sovietinei okupacijai vadovas, Pietų Dzūkijos partizanų apygardos vadas, karininkas, pedagogas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda) [18].
Apie Lazdijų vietovardį rašoma kalbininko Aleksandro Vanago knygoje „Lietuvos miestų vardai“ [18]. Lazdijai minimi 1927–1936 m. buvusio Lazdijų gimnazijos direktoriaus, kunigo dr. Jono Adolfo Starkaus išleistoje knygelėje „Seinų „Žiburio“ gimnazija“ [16]. Apie Lazdijų miestą ir jo istoriją rašoma Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ [5], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [6], kraštotyrininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai“ [4]. Leidinyje „Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai“ publikuojami dokumentai, atskleidžiantys Lazdijų savivaldos istoriją [12]. Dokumentai spausdinami originalo (lenkų) kalba, o pradžioje pateikiama jų turinio anotacija lietuviškai. Šiame leidinyje, taip pat knygoje „Lietuvos heraldika“ (T. 1. Vilnius, 1998) rašoma apie miesto herbą. Informacijos apie Lazdijų bažnyčią yra Broniaus Kviklio knygoje „Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania“ (T. 2: Vilkaviškio vyskupija, Čikaga, 1982).
Lazdijų istorinės urbanistinės raidos bruožai aptariami architekto Algimanto Miškinio straipsnyje, spausdinamame leidinyje „Kultūros paminklai“ (T. 2, 1995).
Apie Lazdijuose buvusias sinagogas rašoma kataloge „Synagogues in Lithuania“ (Vol. 1. Vilnius, 2010). Leidinyje „Nukentėję paminklai“ (Vilnius, 1994) rašoma ir apie kelis sovietmečiu sunaikintus Lazdijų paminklus (Vokietijos karių kapines, Nepriklausomybės obeliską, „Žiburio“ gimnazijos kryžių).
Lazdijų kraštas ir žmonės aprašomi žurnalisto, ilgamečio Lazdijų rajono laikraščių redaktoriaus, kraštotyrininko Antano Pupienio knygoje „Po Dzūkijos dangumi“ [11], taip pat Veisiejų gimnazijos (Lazdijų r.) geografijos mokytojo eksperto, nusipelniusio kraštotyrininko Albino Jarmalos „Lazdijų krašto žmonės“ [10]. Apie Lazdijų praeitį pasakoja Bronius Kašelionis leidinyje „Dainava: Seinų kraštas“ [2]. Informacijos bei fotografijų galima rasti fotografijų albume „Lazdijų krašto žavesys“ [9]. Lankytinos vietos apžvelgiamos turistiniuose vadovuose: Algimanto Semaškos „Lietuvos keliais“ [15], „Po Lietuvą“ [14], taip pat „Atrask Lietuvą“ [7], „Keliauk po Lazdijus“ [3] ir kt.
1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir seniūnija. 1560 m. Lietuvą valdant didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, buvo paskirtas žemės sklypas miestui prie Lazdijos upelio kurtis [2]. Lazdijai formavosi trijų kelių kryžkelėje, nuo kurios vėliau tolygiai plėtėsi į visas puses. Istoriniai šaltinai mini jau 1571 m. čia veikus pradinę mokyklą [12]. Apie 1560–1570 m. mieste buvo pastatyta medinė bažnyčia [5]. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 dieną karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo (miesto) teises [5, 12]. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. Privilegijos dokumentą, kurį Lazdijų bažnyčios archyve surado Motiejus Gustaitis, tyrinėjo istorikas kun. Jonas Reitelaitis, o J. Gutauskas jį aprašė straipsnyje „Lazdijų dokumentai“, išspausdintame 1921 metais žurnale „Mūsų senovė“ (1921, Nr. 1, p. 88-102).
Lazdijų herbas
Lazdijų herbas buvo atkurtas 1994 m. ir nuo to laiko vėl tapo ne tik miesto, bet ir visos rajono savivaldybės, kurios administracinis centras yra Lazdijai, simboliu. 1795–1807 m. Lazdijai priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. [2]. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius.
1918 m. sausio 15 d. Seinuose buvo atidaryta „Žiburio“ draugijos gimnazija, pradėta kurti Seinų apskritis, bet 1919 m. rugpjūčio 23 d. lenkai užpuolė Seinus, įsibrovė į gimnaziją, mokinius išvaikė, o mokytojus suėmė. 1920 m. iš Seinų į Lazdijus atkelta „Žiburio“ gimnazija, palikus jai buvusį pavadinimą „Seinų Žiburio gimnazija“ [13, 16]. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus [6].
Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas [6]. Stanislovas Vaina 1559 m. pastatė pirmąją Lazdijų bažnyčią. 1816 m. caro valdžia panaikino miesto teises. 1857 m. Lazdijuose kilo didelis gaisras. Per 1866 m. birželio 21 d. gaisrą ugnyje sudegė bažnyčia. Žmonės, sumanę pastatyti naują bažnyčią, vežė po sieksnį akmenų iš savo žemės. 1893–1895 m. pagal Suvalkų architekto, Seinų apskrities inžinieriaus Felikso Lipskio projektą buvo pradėta statyti dabartinė pseudobazilikinė dvibokštė Šv. Onos bažnyčia. Darbą prižiūrėjo mūrininkas iš Suvalkų – Haleras. Iškilo romantinio stiliaus bažnyčia su didingu portiku ir dviem bokštais. Du jos altorius pagamino Spetkovskio dirbtuvės Varšuvoje. 1896 m. gegužės 9 dieną Lazdijų parapijos žmonės iškilmingai pasitiko vyskupą Antaną Baranauską. Visi džiaugėsi naująją bažnyčia, o vyskupas ragino lietuvius ir sulenkėjusius miestelėnus susitaikyti. Bet kai vyskupas išvažiavo, bažnyčioje prasidėjusi nesantaika baigėsi muštynėmis šventoriuje. Žmonių aistros išblėso prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, bet atsikuriant Nepriklausomai Lietuvai, jos vėl įsiliepsnojo.
Bažnyčios šventoriuje yra palaidotas Lazdijų klebonas dekanas, istorikas, kraštotyrininkas Vaclovas Strimaitis (1905–1982). Šventoriuje taip pat stovi Rūpintojėlis ir medinis koplytstulpis, statytas 1987 m. Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejaus proga.
Lazdijuose yra stačiatikių cerkvė [6].
Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo dvi, viena šalia kitos stovėjusios, didelės mūrinės sinagogos [4]. 1941 m. birželio 22 d. labai nukentėjo nuo karo aviacijos antskrydžių. Šeštajame dešimtmetyje pastatai buvo atstatyti ir sujungti į vieną, kuris sovietmečiu veikė kaip kultūros namai ir viešoji biblioteka. Šiuo metu pastatas pervadintas Lazdijų kultūros centru.
Antrojo pasaulinio karo metais Lazdijuose sugriauta apie 60 % pastatų. Ypač nukentėjo centras. Po karo „atstatant miestą, ypač jo centrą, neišvengta architektūrinių klaidų . Miesto centras užstatytas per dideliais pastatais ir iškreiptas tradicinis jo vaizdas“ [11]. Lazdijuose buvo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis, Lazdijų rajono apygardos teismo rūmai.
Veikia miesto kapinės. Jose palaidotas poetas Motiejus Gustaitis (1870-1927) [6]. Jo kapas – vietinės reikšmės istorijos paminklas (u. k. 11003). Yra taip pat evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.
Lazdijų miesto lankytini objektai:
Lazdijų krašto muziejus (Seinų g. 29), įsteigtas 1924 m. senosios Seinų „Žiburio“ gimnazijos pastate (u. k. 10521). Lazdijų krašto muziejuje yra memorialinis poetės Salomėjos Nėries kambarys, įkurtas 1995 m.
Lazdijų krašto muziejaus padaliniai:
Laisvės kovų muziejus (Vytauto g. 11), Motiejaus Gustaičio memorialinis namas-muziejus, įsteigtas jo pedagogo ir poeto gyventame name (Seinų g. 31 [16].
Lazdijuose yra šie paminklai:
Vytauto Didžiojo ąžuolas, kurį 1930 m. pasodino Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga.
Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1930 m. (autoriaus nepavyko nustatyti), nugriautas apie 1952 m., atstatytas 1990 m. pagal išlikusias nuotraukas.
Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis).
Paminklas Lazdijų rajono tremtinių atminimui, atidengtas 2002 m. (aut. Antanas Volungevičius).
2018 m. prie savivaldybės pastatyta įspūdinga skulptūra su Lazdijų raktais (skulpt. Algirdas Kasparavičius).
Paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui. 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengtas paminklas jo vardu pavadintoje aikštėje, pačiame miesto centre, priešais Lazdijų Šv. Onos bažnyčią. Paminklą sukūrė skulptorius Jonas Jagėla.
Lazdijų krašto žavesys: fotoalbumas. – Alytus, 2011. Knygos viršelis.
Lazdijai minimi grožinėje literatūroje. Matas Svajūnas sukūrė eilėraštį „Dainą apie Lazdijus“ (kn. „Dzūkijada“). Lazdijuose gimęs literatas Jonas Endrijaitis – „Lazdijų sonetą“ (leid. „Lazdijų rajono savivaldybė“). Eseistas ir literatūros kritikas Ramūnas Čičelis yra sukūręs Lazdijams skirtą poetinę esė (kn. „Bohemijos fragmentai“). Yra išspausdinti Alfonso Janulevičiaus atsiminimai „Į pasipriešinimo judėjimą įsitraukiau Lazdijų gimnazijoje“ (Juozo Kuckailio kn. „Dzūkai“. D. 1).
1937 m. Kovo 15 d. Švietimo Ministerijos įstatymu įsteigta II eilės Lazdijų Valstybinė viešoji biblioteka. 1977 m. biblioteka pakeitė pavadinimą, iš rajoninės tapo centrine biblioteka. 1996 m. biblioteka pavadinta Lazdijų rajono savivaldybės viešąja biblioteka. 2008 m. biblioteka įsikėlė į naujas patalpas. Tapo moderniu, kompiuterines, kopijavimo, kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas teikiančiu informacijos centru. Dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Alfonas Šuliauskas (1938–2017) yra sukūręs Lazdijų bibliotekos ekslibrisą [17].
Bibliotekoje kaupiamas kraštotyros fondas sudaro daugiau kaip 900 leidinių. Sukaupta 5460 bibliografinių įrašų iš rajoninės spaudos apie mūsų kraštą. Parengta keletas teminių spaudos aplankų. Bibliotekoje vyksta susitikimai su kraštiečiais, rengiamos parodos. Nuo 2017 m. bibliotekoje organizuojami skaitymai, vadinamieji „Literatūriniai pietūs su Lazdijų krašto kūrėjais“, skirti kraštietei, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatei Bitei Vilimaitei (1943–2014), atminti.
Lazdijų krašto bibliotekos: aštuoni dešimtmečiai. – 2018. Knygos viršelis.
2017 m. gruodžio 15 d. biblioteka atšventė 80 metų jubiliejų ir 2018 m. išleido knygą „Lazdijų krašto bibliotekos: aštuoni dešimtmečiai“ [8]. Tai gausiai iliustruotas turiningas, paremtas archyviniais dokumentais pasakojimas apie Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos padalinių istoriją 1937–2017 m. Knygos sudarytojos – bibliotekos darbuotojos: Renata Rudienė, Aldona Ribinskienė, Vida Levy, redaktorė ir leidėja Lionė Lapinskienė. Tarp kitų yra ir skyrius „Kraštotyros darbas“ (p. 117-121). Pateikiama bibliotekininkų ir skaitytojų (Birutės Vanagienės, Onos Verksnienės, Onos Lukšienės, Visvaldo Masėno ir kt.) atsiminimų. Sudarytas sąrašas „Lazdijų biblioteka spaudoje 1946–2017 m.“ Nurodomi ir nespausdinti darbai, taip pat diplominiai ir magistro darbai apie Lazdijų biblioteką. Yra asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Knyga buvo pristatyta knygų mugėje.
Siekiant įamžinti kraštiečio, vaikų rašytojo, mokytojo, vertėjo, 1937 m. tuometinės Lazdijų valstybinės viešosios bibliotekos pirmojo bibliotekininko atminimą, 2018 m. Lazdijų meras įsteigė pirmojo Lazdijų bibliotekininko Albino Andriulionio (1908– 1986) premiją [1].
Prie bibliotekos veikia 22 Lazdijų rajono padaliniai.
Literatūra ir šaltiniai
1. Babarskienė, Dineta. Meras įsteigė pirmojo Lazdijų bibliotekininko Albino Andriulionio premiją. – Iliustr. // Dzūkų žinios. – 2018, rugpj. 9, p. 8.
2. Kašelionis, Bronius. Lazdijai. – Iliustr. // Kašelionis, Bronius. Dainava: Seinų kraštas. – Vilnius, 2002. – P. 268-272.
3. Keliauk po Lazdijus: turistinė schema. – Kaunas, 2007. – 39 p.: iliustr.
4. Kviklys, Bronius. Lazdijai. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 476-481.
5. Lazdijai. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1958. – T. 14, p. 301-304.
6. Lazdijai. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2007. – T. 11, p. 637-638.
7. Lazdijų kraštas. Atrask Lietuvą. – Iliustr. // Atrask Lietuvą. – Vilnius, 2014. – P. 236-239.
8. Lazdijų krašto bibliotekos: aštuoni dešimtmečiai. – Panevėžys, 2018. – 352 p.: – iliustr., faks., portr.
9. Lazdijų krašto žavesys: fotoalbumas. – Alytus, 2011. – 79 p.: iliustr.
10. Lazdijų krašto žmonės. – Marijampolė, 1998. – 200 p. – Vardyno r-klė: p. 191-199. 11. Pažink Lazdijus. – Kaunas, 2007. – 29 p.: iliustr.
11. Pupienis, Antanas. Po Dzūkijos dangumi: Lazdijų kraštas ir žmonės. – Vilnius, 1994, p. 58-80.
12. Privilegijos ir aktai: Lazdijai // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. – Vilnius, 2013. – T. 8, p. 41-42.
13. Seinai. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1962. – T. 27, p. 184.
14. Semaška, Algimantas. Lazdijai. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Po Lietuvą. – Vilnius, 2002. – P. 274-275.
15. Semaška, Algimantas. Lazdijų rajonas. – Iliustr. // Semaška, Algimantas. Lietuvos keliais. – Vilnius, 2008. – P. 253-264.
16. Starkus, Jonas Adolfas. Seinų „Žiburio“ gimnazija. – Marijampolė, 1935. – 47 p.: iliustr.
17. Šuliauskas, Alfonsas. Lazdijų viešoji biblioteka: [ekslibrisas]. – Iliustr. // Bibliotekų knygos ženklai. – Vilnius, 1998. – P. 24.
18. Vanagas, Aleksandras. Lietuvos miestų vardai. – 2-asis leid. – Vilnius, 2004, p. 132-134.
Parengė: Gita Lukoševičienė, 2020 (Lazdijų rajono savivaldybės viešoji biblioteka)
