Alytaus apskritis. – Kaunas, 1996. Knygos viršelis
Alytaus apskritis yra Lietuvos pietinėje dalyje. Apskritis išsidėsčiusi abipus Nemuno. Ji ribojasi su Vilniaus, Kauno, Marijampolės apskritimis ir Lenkija, Baltarusija. 1919 m. įkurta apskritis veikė iki 1950 m. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje apskritys atkurtos Seimui vykdant teritorijos administracinių vienetų reformą. 1994 m. liepos 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1996 m. apskritis atkurta iš 3 pietinių Lietuvos rajonų – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos. Alytaus apskrities centras – Alytus. Priklauso Alytaus ir Druskininkų miestų bei Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybės. Apskrityje yra 7 miestai. 2010 m. įvykdyta Lietuvos apskričių administracijų reforma. Buvo panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Dalį jų funkcijų perėmė valstybė, o dalis perduota savivaldybėms [5].
Statistika. Alytaus apskrities teritorija užima 5425 kv. km.
Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. Knygos viršelis
Išsamiai apie Alytaus apskritį istorinę apžvalgą pateikia išeivis Bronius Kviklys savo daugiatomiame apžvalginio enciklopedinio pobūdžio veikale „Mūsų Lietuva“, kuriame aprašoma krašto vietovių istoriniai, geografiniai ir etnografiniai bruožai [13-14].
Apie Dzūkiją daug medžiagos yra Petro Biržio istorinių apybraižų ir monografijų serijos „Lietuvos miestai ir miesteliai“ pirmame tome „Alytaus apskritis : dzūkų kraštas“ (Kaunas, 1931). Šioje knygoje Alytaus miestas ir jo apylinkės suskirstyti į valsčius. Kiekviename valsčiuje atskleidžiami šiam kraštui nusipelnę žmonės, atskleidžiami jo kultūriniai paminklai bei istoriniai įvykiai [8].
Kultūros paveldo centras išleido istoriko, kraštotyrininko, spaudos darbuotojo, literato Broniaus Kašelionio knygą „Dainava : Seinų kraštas :istorija, kultūra, žmonės“ (Vilnius, 2002). Leidinyje, remiantis archyviniais dokumentais, aprašyta senoji Dainava. Knygoje pateikiami istoriniai įvykiai nuo seniausių laikų, miestelių bei bažnyčių istorija, kultūros paveldas [10].
Juozo Kuckailio dvitomyje „Dzūkai“ – Nepriklausomos Lietuvos spauda ir archyviniais dokumentais paremti pasakojimai apie Alytaus apskritį, jos miestelius, įžymius žmones [12].
Mokytojas, visuomenės veikėjas, išeivis Jonas Miškinis daug informacijos pateikia savo atsiminimų knygoje „Manoji Dzūkija“ (Londonas, 1966) [16].
UAB „Kraštotvarka“ išleido informacinį leidinį „Dzūkų kraštas“ (Kaunas, 1999) [9].
Apie Dzūkiją rašoma leidinyje „Alytaus apskritis“ (Kaunas, 1996) [6].
Pedagogas, žurnalistas Aleksandras Šidlauskas apie Dzūkiją medžiagą pateikia savo kraštotyrinėje apybraižoje „Einu per Lietuvą“, kuri spausdinama istorinių apybraižų, publikacijų, apsakymų knygoje „Po Nemuniją, po ežeriją“ (Kaunas, 2001) [17].
Iliustruotame žinyne „Lietuvos etnografiniai regionai“ (Kaunas, 2015) pateikiama medžiaga apie Dzūkijos regioną. Knygoje aprašoma kiekvieno regiono istorija, architektūra, urbanistika, papročiai, amatai, tautinis kostiumas, tautosaka, žymūs žmonės ir kt. [15].
Apie Alytaus apskrities herbą rašoma istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Edmundo Rimšos sudarytame ir parengtame leidinyje „Lietuvos heraldika“ (Vilnius, 2004). Apskričių herbai turi trumpus istorinius ekskursus į žemių ir miestų heraldikos raidą Lietuvoje [2].
Informaciniame albume „Pažintis su Lietuva“ (Kaunas, 1996) yra medžiagos apie Alytaus apskritį [4].
Apie Alytaus apskritį rašoma ir leidinyje „Lietuvos apskritys“ (Kaunas, 2002) [1].
Enciklopediniame žinyne, moksliniame informaciniame leidinyje „Lietuvos istorija“ (Vilnius, 2011) yra pateikta medžiagos apie Alytaus apskritį. Knygoje pateikiami straipsniai apie miestų, miestelių ir kai kurių kaimų istoriją [3].
Minint Alytaus apskrities 85-metį, Alytaus apskrities viršininko administracija išleido nedidelį, gausiai iliustruotą leidinį „Alytaus apskričiai – 85“ (Alytus, 2004).
Dzūkijos kraštovaizdį įamžino fotomenininkas Vytautas Stanionis albume „Dzūkija“ (Vilnius, 1958). Eiles, skirtas Dainavai, sukūrė poetas Anzelmas Matutis.
Išleistas nuolatinio respublikinių, sąjunginių ir tarptautinių fotoparodų dalyvio Mariaus Baranausko fotografijų albumas „Dainavos kraštas“ (Vilnius, 1979). Tai trečiasis autorinis leidinys, kuriame pasakojama apie Dzūkijos kaimus ir miestus, žmones, upes ir kt. [7].
Nuotraukos, skirtos Alytaus regiono istorijai, kultūrai ir žmonėms įamžinti, spausdinamos fotografijos meistro Algimanto Aleksandravičiaus albume „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų…“(Vilnius, 2015).
Alytaus apskritis įkurta po I pasaulinio karo, Nepriklausomos Lietuvos laikais. 1915 m. rugsėjo mėn. ją įsteigė vokiečių okupacinė valdžia. Iš pradžių apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, vėliau – Vilniaus–Suvalkų, Lietuvos sritims. 1930 m. Alytaus apskritis suskirstyta į 20 valsčių.
Alytaus apskrities herbas
Heraldika. Alytaus apskrities herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2004 m. rugsėjo 15 d. Mėlyname lauke pavaizduotas sidabrinis šarvuotas karys, dešinėje rankoje laikantis auksinę alebardą ant sidabrinio koto, o kaire atsirėmęs į sidabrinį baltišką skydą su paauksuota galva ir papėde. Mėlyname herbo apvade (bordiūre) yra 10 dvigubų auksinių kryžių [2].
Apskrities savitumas. Alytaus regionas yra miškingiausias Lietuvoje. Dzūkijos žemė daugiausia nederlinga, todėl labai paplitęs grybavimas ir uogavimas. Dzūkijos kaimuose ilgiausiai išliko senovės papročiai ir amatai. Dzūkai nuoširdūs, paprasti, svetingi ir draugiški. Apskrities teritorijoje yra Dzūkijos nacionalinis parkas, Žuvinto ir Čepkelių gamtos rezervatai, Metelių, Nemuno kilpų bei Veisiejų regioniniai parkai, 27 valstybiniai draustiniai (geologinis, 2 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 4 botaniniai, 8 zoologiniai, 3 termologiniai, 4 kraštovaizdžio, 2 pedologiniai). Alytaus apskrityje daug reikšmingų kultūros ir architektūros paminklų: senoji Dzūkijos sostinė Merkinė su XV-XIX a. architektūros statiniais, Simno bei Rudaminos bažnyčios, Liškiavos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Perloja, kurios gyventojai sovietinės okupacijos metais nuo sunaikinimo išsaugojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo paminklą. Alytaus apskrityje yra Zervynų etnografinis ir Švendubrės gatvinis kaimai [1].
Apskrities laikraščiai. Visi apskrities rajonai turi savo laikraščius (žr. prie kiekvieno rajono).
Rašytojas Vincas Krėvė padavime „Milžinkapis“ apie savo tėviškę rašė: „Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarpu jų visų gražiausia ir garsiausia Dainavos šalis…“ [11, p. 57]. Kraštiečio poeto Anzelmo Matučio eilėraštis „Dainava“ spausdinamas jo ir fotomenininko Vytauto Stanionio išleistame albume „Dainava“ (Vilnius, 1958). Apie Dzūkiją (Dainavą) sukūrė eilėraščius poetai Aldona Sabonytė-Kazlauskienė, Emilija Lukšytė-Krušinienė, Scholastika Kavaliauskienė, Adelė Damulevičienė, Rūta Kanaukaitė ir kt. A. Kazlauskienės eilėraštis „Po Dainavos dangum“ spausdinamas jos poezijos knygoje „Kryžkelės dangus“ (Vilnius, 1999). E. Krušinienės eilėraštis „Dzūkija“ spausdinamas šios rašytojos poezijos knygoje „Prakalbinsiu laiką“ (Alytus, 2001). S. Kavaliauskienės eilėraštis „Čia Dzūkija“ spausdinamas jos knygoje „Klevų gaisras“ (Alytus, 2003), eilėraštis „Ji Dzūkija vadinas“ – jos knygoje „Surinkau išbarstytus žodžius“ (Alytus, 2011), eilėraštis „Tu, Dzūkija mana“ spausdinamas jos poezijos knygoje „Sidabriniais voratinklių tiltais…“ (Alytus, 2016).
Literatūra ir šaltiniai
1. Alytaus apskritis = Alytaus county. – Iliustr. // Lietuvos apskritys = Lithuanian counties. – Kaunas, 2002. – P. 4-5.
2. Alytaus apskritis: [apie herbą]. – Iliustr. // Lietuvos heraldika. – Vilnius, 2004. – [D.] 2, p. 17-19.
3. Alytaus apskritis. – Lent. // Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2011. – P. 34-35.
4. Alytaus apskritis. – Iliustr., žml. // Pažintis su Lietuva : [informacinis albumas]. – Kaunas, 1996. – Kn. 2, p. 266-267.
5. Alytaus apskritis. – Iliustr., žml. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2001. – T. 1, p. 346-347.
6. Alytaus apskritis. – Kaunas, 1996. – 32 p.: iliustr.
7. Baranauskas, Marius. Dainavos kraštas. – Vilnius, 1979. – 11 p., 75 iliustr. lap.: iliustr. – Gretut. tekstas rus., angl., vok.
8. Biržys, Petras. Alytaus apskritis : Dzūkų kraštas // Biržys, Petras. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1931. – T. 1. – 702 p., [1] iliustr. lap. : iliustr., portr.
9. Dzūkų kraštas : [informacinis leidinys]. – Kaunas, 1999. – 119 [1] p.: iliustr., žml.
10. Kašelionis, Bronius. Dainava : Seinų kraštas : istorija, kultūra, žmonės. –Vilnius, 2002. – 319 [14] p., [2] žml. lap.: iliustr., faks., žml. – Bibliogr. : p. 305 (29 pavad.). – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 307-330.
11. Krėvė, Vincas. Milžinkapis: [padavimas] // Krėvė, Vincas. Rinktiniai raštai. – Vilnius, 1982. – T. 1, p. 57-76.
12. Kuckailis, Juozas. Dzūkiškos pabiros. – Iliustr. // Kuckailis, Juozas. Dzūkai. – Vilnius, 2010. – [D.] 2, p. 7-18.
13. Kviklys, Bronius. Alytaus apskritis: Rytinė, arba Vilniškė dalis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva : krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – 2-oji (fotogr.) laida. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 371-373.
14. Kviklys, Bronius. Alytaus apskritis: Vakarinė (Sūduvos) dalis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva : krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai. – 2-oji (fotogr.) laida. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 535-537.
15. Miestai ir miesteliai: [Dzūkijos regionas]. –Žemėl., iliustr. // Lietuvos etnografiniai regionai = Etnographic regions of Lithuania. – Kaunas, 2015. – P. 70-73.
16. Miškinis, Jonas. Manoji Dzūkija : atsiminimai. – London, 1966. – 192 p.
17. Šidlauskas, Aleksandras. Einu per Lietuvą: [kraštotyrinė apybraiža apie regionus, jų tarpe ir Dzūkija]. – Portr. // Po Nemuniją, po ežeriją… : [istorinės apybraižos, apsakymai, publikacijos]. – Kaunas, 2001. – P. 242-262.
Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2021
