Atnaujinta informacija

Onė Baliukonytė (Baliukonė). Nuotr. iš kn.: Daugai. – Alytus, 2004

1965 m. baigė Alytaus rajono Daugų vidurinę mokyklą. 1970 m. Valstybiniame Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1992–1995 m. dirbo savaitraščio „Dialogas“ redakcijoje, 1998–2000 m. buvo savaitraščio „Dienovidis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. Dirbo žurnalo „Moksleivis“ redakcijoje. 2000 ir 2001 m. surengė tapybos darbų parodas. Poetė palaidota Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje [1, 5].

 Poetė parašė šias knygas: „Laukinės vaivorykštės“ (eilėraščiai; 1971 m.), „Viltis“ (eilėraščiai; 1976 m.), „Iš kelio dulkių“ (eilėraščiai; 1982m.), „Tėve mūsų gyvenime“ (eilėraščiai; 1986 m.), „Kelionės fragmentai“ (esė; 1987 m.), „Vaduok“ (eilėraščiai; 1992 m.), „Bokštai“ (eilėraščiai; 1996 m.), „Elgetaujanti saulė“ (eilėraščiai; 1998 m.), „Neregio sodai“ (eilėraščiai; 2001 m.), „Akmuva“ (eilėraščiai; 2003 m.), „Ant sapnų tilto“ (esė; 2003 m.), „Kopų karalienė“ (pasaka; 2006 m.),  sudarė knygą „Širdies neatskiriamasis Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose“ (2002 m.), Išvertė Beinsos Douno minčių knygą „Mokytojas kalba“ (1997 m.) [6, 9].

Daujotytė, Viktorija. Šokėja virš liepto per prarają. – Vilnius, 2008. Knygos viršelis

Literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė parašė studiją apie Onės Baliukonės kūrybą „Šokėja virš liepto per prarają“ [7]. Informacijos apie Onę Baliukonę yra biografijų rinkinyje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“, žinyne „Kas yra kas. Lietuvos moterys“, Benjamino Kondrato knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ [4], „Lietuvių enciklopedijoje“ (Boston, 1985. T. 37), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [8], Rimos Baliukonienės sudarytoje knygoje „Daugai“ [2]. Taip pat informacijos apie O. Baliukonės kūrybą rašoma „Lietuvių literatūros istorijoje“, „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“. Yra straipsnių periodikoje, internete.

2012 m. Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliografė kraštotyrai Lina Vasiliauskaitė parengė Onės Baliukonės bibliografiją, kurią galima rasti Kraštotyros darbų dalyje.

Onė Baliukonė 1983 m. apdovanota tarptautinio festivalio „Poezijos pavasario“ premija, 1996 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premija, 1998 m. įteikti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija. 2002 m. paskirta Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos literatūrinė premija, 2003 m. – Pauliaus Širvio literatūrinė premija, 2004 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2006 m. – literatūrinė „Varpų“ premija [3].

Literatūra ir šaltiniai

1. Baliukonė Onė // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. Biografijų rinkinys. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 16.
2. Onė Baliukonė. – Portr. // Daugai. – Alytus, 2004. – P. 195.
3. Baliukonytė Onė. – Portr. // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 41.
4. Baliukonytė-Baliukonė, Onė. [Onė Baliukonytė-Baliukonė: autobiografija] // Kondratas, Benjaminas. Kūrėjų pėdsakais. – Vilnius, 2013. – Kn. 9, p. 49-51.
5. Baliukonytė, Onė // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1985. – T. 37, p. 60.
6. Baliukonytė Onė // Lietuvių literatūros istorija. – Vilnius, 1982. – T. 2, p. 413.
7. Daujotytė, Viktorija. Šokėja virš liepto per prarają: Onės Baliukonės kūryba. – Vilnius, 2008. – 260 [2] p.: iliustr., portr.
8. Satkauskytė, Dalia. Baliukonytė Onė, Baliukonė. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 503.
9. Satkauskytė, Dalia. Baliukonytė Onė // Lietuvių literatūros enciklopedija. – Vilnius, 2001. – P. 43.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2017