Raižių kaimas įsikūręs 6 km į pietvakarius nuo Butrimonių ir 13,5 km į šiaurės rytus nuo Alytaus.
Tai Lietuvoje gyvenančių totorių musulmonų dvasinis centras [1, 4, 7]. Totorių bendruomenė garsėja kulinariniu paveldu – pyragais „Šimtalapiais“, čeburėkais, kibinais [2].
Apie Raižius rašoma visose lietuviškose enciklopedijose. Vietovės istorija apžvelgiama kraštotyrininko Petro Biržio 1931 m. Kaune išleistoje knygoje, skirtoje Alytaus apskričiai (iš serijos „Lietuvos miestai ir miesteliai“) [1]. Apie šį kaimą taip pat rašoma kraštotyrininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva“ [4], Algimanto Semaškos knygoje „Kelionių vadovas po Lietuvą“ [7]. Informacijos galima rasti ir turistiniuose maršrutuose, periodikoje, internete.
Lietuvoje totorius XIV a. įkurdino Vytautas Didysis, dalis jų buvo karo belaisviai, kiti atvežti kaip amatininkai ar daržininkai. Jiems buvo duota žemės, aprangos, būtinų namų apyvokos daiktų, leista laisvai reikšti savo tikėjimą, statytis maldos namus, švęsti šventes, laikytis savo papročių, kalbėti savo kalba [4].
Raižiuose yra mečetė, pastatyta 1889 m. Raižių Koranas atvežtas iš Turkijos 1879 m. Jame įrašyta dovanojimo data [5]. Raižių kaimo totorių trečiosios senosios kapinės saugomos valstybės (u. k. 11466) [3].
Čia stovi paminklas Vytautui Didžiajam ir pergalės Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti (pastatytas 2010 m.) [8]. Yra ir Saulės laikrodis, rodantis mūšio ir vietos laikus, autorius – Jonas Navikas [6].
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Violeta Bernackienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
