Ulčinskas, Vladas. Raitininkų kaimas (1850–1950). – Vilnius, 1995. Knygos viršelis
Raitininkų seniūnija yra Alytaus rajono pietuose. Ji ribojasi su Nemunaičio seniūnija, Varėnos rajonu. Seniūnijai priklauso seniūnijos centras – Makniūnai ir 26 kaimai. Iš jų didesni – Ryliškiai, Meškasalis. Seniūnija suskirstyta į 3 seniūnaitijas: Makniūnų, Meškasalio ir Ryliškių. Dalį seniūnijos teritorijos juosia Nemunas, pusė seniūnijos teritorijos užima Dzūkijos nacionalinis parkas. Seniūnijoje yra 15 ežerų: Gailintas, Vabalių, Apsingis, Lizdų ir kiti. Teritorijoje yra Noškūnų, Vabalių, Makniūnų, Netiesų miškai.
Seniūnijos plotas – 10330 ha, iš jų apie 51 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 40 proc. – miškai, 9 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai [1, 6, 7]. Seniūnijoje gyvena apie 919 gyventojų: 448 vyrai ir 471 moteris (2011) [3].
Raitininkų seniūnijoje yra Makniūnų BPG kabinetas, Makniūnų mokykla–daugiafunkcis centras, Ryliškių pašto skyrius, 2 bibliotekos (Makniūnų ir Ryliškių), Ryliškių kaimo bendruomenė, asociacija „Makniūnų sodžiaus bendruomenė“. Patrauklus kraštovaizdis traukia turistus ir svečius, todėl klesti turizmo verslas, yra kaimo turizmo sodybų. Iš Raitininkų seniūnijos kilę nemažai žymių žmonių: pedagogas, visuomenės ir karinis veikėjas Julius Čaplikas (1888–1941, Ryliškių k.), rašytojas, publicistas Rojus Mizaras (1895–1967, Savilionių k.), rašytojas Julius Būtėnas (1908–1999, Galintėnų k.), medicinos mokslų dr. prof. Vincas Lapinskas (1920–2013, Raitininkų k.), technikos mokslų dr., prof. Bronius Juralevičius (g. 1928 Ryliškių k.), medicinos mokslų dr., prof. Vincas Lapinskas (1929–1998, Raitininkų k.), skulptorius Albertas Belevičius (1934–2002, Meškasalio k.), istorijos mokslų dr. Sigitas Jegelevičius (1938–2014, Vabalių k.), medicinos mokslų dr. chirurgas Vincas Gudukas (1947–2016, Raitininkų k.), gydytojas pediatras Juozas Drobnys (g. 1954, Raitininkų k.). Raitininkų kaime taip pat gyveno kraštotyrininkas, etnografas Vladas Ulčinskas (1909–1999) [7]. Jis 1986 m. parašė gretimo Raitininkams dvaro dviejų dalių istorinę studiją „Makniūnai“.
Manoma, kad vietovardžio „Raitininkai“ kilmė susijusi su tuo, kad XIV–XVI a. raitininkais buvo vadinami LDK valstiečiai, kurie turėjo prievolę išjodinėti didžiojo kunigaikščio žirgynų žirgus [9].
Apie Raitininkų seniūniją galima paskaityti Vlado Ulčinsko knygoje „Raitininkų kaimas“ (Vilnius, 1995). Joje rašoma apie gyventojus, kaimo gyvenimą, Makniūnų dvarą, trobesius, žemdirbystę, gyvulininkystę ir paukštininkystę, amatus, kalendorines bei šeimos šventes, laidotuves (šermenis), vaikystės prisiminimus, švietimą, kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Leidinyje yra tautosakos ir medžiagos apie autorių [9]. Informacijos yra literatūros šaltiniuose „Dzūkų kraštas“ [7], „Alytaus rajonas = Alytus district“ [6] ir kt., taip pat periodikoje, internete.
Raitininkai (dzūkiškai Raicinykai) yra labai senas kaimas, minimas maždaug prieš 400 metų. Iki 1855 m. kaimas priklausė Merkinės valsčiui, Trakų pavietui, Vilniaus gubernijai . Raitininkų sodžius baudžiavos laikais priklausė Makniūnų dvarui. Apie XIX šimtmečio aštuntąjį dešimtmetį Raitininkuose atsirado daraktorinės mokyklos [9].
Raitininkuose veikė Makniūnų dvaras [9].
Lankytini objektai seniūnijoje:
Krištapiškių, Piliakalnio piliakalniai [2];
Muiželio dvaro parkas Makniūnų kaime;
Ryliškių Šv. Monikos bažnyčia (Ryliškių k.);
Paminklinis ansamblis 1944 m. sudeginto Klepočių kaimo ir nužudytų jo ir aplinkinių kaimų gyventojams atminti (Klepočių k.);
Paminklas sušaudytiems partizanams Lizdų kaime, prie Lizdų ežero, kur 1947 m. žuvo partizanų būrio vadas A. Grušauskas–Siaubas ir jo būrio kovotojai (aut. Saulius Lampickas);
Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas Meškučių kaime;
Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklas Ryliškių kaime;
Koplytstulpis – memorialo dalis Klepočių kapinėse, Klepočių kaime ( aut. Algirdas Judickas);
Koplytstulpis kelių sankryžoje, kur nuo kelio Kaunas–Druskininkai atsišakoja kelias į Ryliškius (Ryliškių k., aut. Tauras Česnulevičius);
Koplytstulpis prie kelio, vedančio į Ryliškius (Ryliškių k., aut. Arvydas Švirmickas );
Rūpintojėlis Bugonių kaime (aut. Antanas Česnulis);
Netoli Ryliškių kaimo, miške yra Ežeryno titnago kasyklos. Šias paleolito laikus menančias kasyklas 1959 m. atrado istorikas Konstantinas Jablonskis [6];
Jaujakaimio (Novoplentos) kaime, prie Subartonių ir Makniūnų miškų sandūros, Jono Rakausko sodyboje, prie pat kelio, auga kelių šimtų metų senumo ąžuolas, Jo kamieno apimtis – 5 m ir 25 cm.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Violeta Bernackienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
