Nemunaičio seniūnija yra Alytaus rajono pietuose. Ji ribojasi su Alovės, Raitininkų seniūnijomis, Alytaus miestu. Seniūnijai priklauso seniūnijos centras – Nemunaitis ir 14 kaimų. Didesni – Užupiai, Balninkai. Seniūnija suskirstyta į 3 seniūnaitijas: Nemunaičio, Užupių, Balninkų. Per seniūnijos teritoriją prateka Nemunas, Nemuno intakai Vynas, Šeškupis, Melnyčelė, Liūnas . Yra Einorių ežeras, Nemunaičio, Noškūnu, Gečialaukio miškai.
Seniūnijos plotas – 4 245 ha, iš jų apie 65,19 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 34,69 proc. – miškai, 0,12 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai [1, 4]. Seniūnijoje gyvena apie 1248 gyventojų, iš jų – 625 vyrai ir 623 moterų (2011) [1].
Nemunaičio seniūnijoje medicinos punktas, kultūros namai, pašto skyrius, 2 bibliotekos (Nemunaičio ir Balninkų), asociacija „Nemunaičio bendruomenė“, Asociacija Užupių kaimo bendruomenė. Veikia verslo ir individualios įmonės didesnės iš jų: UAB „Mondesta“, UAB „Ridakesta“, UAB „Akmenitas“, Ūkininko Sauliaus Ludavičiaus paukštynas. Yra Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia ir Lurdo grota bažnyčios šventoriuje. Seniūnijoje yra Nemunaičio piliakalnis [2].Seniūnijoje Nemunaičio miestelyje gyveno ir svarbių darbų nuveikė: kunigas, knygnešys Feliksas Baltuška (1865–1944), knygnešys, daraktorius Ignas Jegialevičius (1880–1941), Šaulių organizacijos Nemunaičio valsčiuje įkūrėjas, švietėjas, mokytojas Antanas Saulevičius (1905–1945), kraštotyrininkas Vytautas Lankininkas (1930–2014). Jis buvo istorikas, pedagogas, Nemunaičio pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus įkūrėjas ir vadovas. Gyvena Alytaus rajono garbės pilietė, poetė, tautodailininkė Janina Truncaitė-Gruodienė (g. 1934 m.)
Lankininkas, Vytautas. Iš Nemunaičio praeities. – Alytus, 2001. Knygos viršelis
Apie Nemunaičio seniūniją galima paskaityti leidiniuose: Petro Biržio „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [3], „Dzūkų kraštas“ [10], „Alytaus rajonas = Alytus district“ [9], Vytauto Lankininko knygose „Iš Nemunaičio praeities“ [6] ir „Nuotrupos“ [7] ir kt., taip pat periodikoje, internete.
Sudvajų valstybinis geomorfologinis draustinis įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Nemuno upės slėnio poledinį erozinį kalvyną. Jo plotas – 302 ha. (Sudvajų miške).
Nemunaičio seniūnijoje yra pastatyta paminklų:
Lietuvos kario paminklas. Skulpt. Vincas Grybas, atkurtas 1990 m. (Nemunaitis).
Misijų kryžius pastatytas 1934 m., nenugriautas net sovietmečiu, restauruotas 2011 m. (Nemunaitis).
Seniūnijos teritorijoje yra gamtos ir kraštovaizdžio objektų:
Nemunaičio klintinių tufų atodanga. Bendras atodangos ilgis – 900 m., plotis – nuo 20 iki 30 m., aukštis – 1,2-10 m. (Nemunaitis).
Alovės atodanga, Alovės upelio slėnio dešiniajame krante (Kaniūkų k.).
Nemunaičio mineralinė versmė, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante (Lankų k.).
Didysis Dzūkijos akmuo. Jo ilgis – 7 m., plotis – 4,5 m., apimtis – 18 metrų. (Vangelionių k.).
Klebono akmuo (stambi uola Nemuno vagoje, ties Nemunaičiu).
Senoji guoba, kuriai yra maždaug 250 metų (Geiščiūnų k.).
Senoji kriaušė, kuriai yra maždaug 150 metų (Geiščiūnų k.).
Nemunaičio seniūnijos teritorijoje yra keletas į Kultūros vertybių registrą įtrauktų objektų: Pranciškonų vasarnamis Nemunaityje (u. k. 4395), Nemunaičio miestelio žydų senųjų kapinių dalis (u. k. 11507) [5].
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Violeta Bernackienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
