Svetainė „Dainavos kraštas“ skirta Alytaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Dainavos kraštu) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Alytaus apskritį – turtingos istorijos ir savitų tradicijų kraštą.
Alytaus apskritis Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų miestas Druskininkų savivaldybė Lazdijų miestas Lazdijų rajonas Varėnos miestas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Krokialaukio seniūnija Krokialaukis

Krokialaukis – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijos vakarinėje dalyje, 6 km į šiaurę nuo kelio, 10 km į šiaurės rytus nuo Simno. Krokialaukis nutolęs nuo Alytaus į vakarus 20 km [13]. Per Krokialaukį teka Peršėkė – kairysis Nemuno intakas [14]. Krokialaukio link, pastebėsite banguojantį reljefą. Šio krašto paviršius, kaip ir visos Lietuvos, yra ledynų slinkties, jų tirpsmo pasekmės. Krokialaukis ir jo apylinkių žemės iš pelkių ir miškų žmonių atsiimtos labai vėlai, todėl šiame krašte, nors ir yra kalvų, bet nėra piliakalnių. Miestelis įkurtas XVI a. Prie Peršėkės upės (1978 m.) ją užtvenkus, slėnyje išsiliejo 78 ha ploto tvenkinys, pagyvinęs kraštovaizdį [4].

Krokialaukyje gyvena 218 gyventojų, iš jų 103 vyrai ir 115 moterų [3].

Krokialaukio miestelis – seniūnijos centras. Čia yra bažnyčia, Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija, Krokialaukio daugiafunkcinis centras, biblioteka, paštas, ambulatorija, ugniagesių komanda [7]. Krokialaukio miestelio kapinėse palaidotas tarpukario Lietuvos susisiekimo ministras, inžinierius, fizikas, matematikas Tomas Norus-Naruševičius (1871–1927), knygnešiai Jonas Mardosa (1871–1961), Juozas Lubauskas (1879–1935). Krokialaukio mokyklą baigė: mokyklos vadovėlių autorius Kazys Klimavičius (1886–1972), prof. mikrobiologas Albinas Lugauskas (g. 1930), operos solistė Marija Aleškevičiūtė (1925–1979), olimpinė čempionė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (1949 –1999) [6]. Krokialaukyje gyvena is­to­ri­nių ver­ty­bių puo­se­lė­to­ja, buvusi lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja Va­le­ri­ja Ka­la­vins­kai­tė-Ja­nuš­ke­vi­čie­nė (g. 1934).

Nuo senovės iki šiol žinomas trejopas Krokialaukio vardo aiškinimas. Vietovė esą gavo vardą nuo „krakė“ – taip esą vietiniai vadino karosą. Pasak antrojo vardo kilmės aiškinimo, vietinis mušeika taip pats į kailį gavęs, kad leisgyvis tysojęs lauke, kol kriokdamas patvoryje numiręs. Taigi – kriokęs lauke. Trečia versija teigia, kad vienas žydas turėjęs suvargusį arklį Laukį. Kaimiečiai, laukdavę to prekeivio, sakydavo „Jau kriokia laukis“ (šnopuodamas traukia vežimaitį) [4, 10, 11].

Informacija apie Krokialaukio kaimo istoriją pateikiama Biržio Akiro knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [2], Kviklio Broniaus knygoje „Mūsų Lietuva“ [11], knygose „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [7, 8]. Informacija apie Krokialaukio  žymius žmones pateikiama knygoje  „Dzūkų kraštas“ [6]. Apie juos rašoma Visocko Vytauto knygose Alytaus rajonas“ [14] ir „Alytaus rajonas. Čia gera gyventi“ [8]. Krokialaukio bažnyčios atsiradimo istorija pateikiama Kviklio Broniaus knygoje „Lietuvos bažnyčios“ [10]. Apie Krokialaukyje lankytinas vietas informacija pateikiama  Alytaus turizmo informacijos centro [1] ir  Lietuvos muziejų [12] internetiniuose puslapiuose.

Miestelio atsiradimas siejamas su 16 a. antroje pusėje įkurtu dvaru. Dvaras išaugo XVI amžiaus antroje pusėje [6]. Apie 1798 m. Prūsai sukūrė Krokialaukio ekonomiją ir priskyrė Kalvarijos apskričiai. Jai priklausė Krokialaukio dvaras, smuklė, 15 kamų, Riečių palivarkas ir kitos žemės [10].

Krokialaukio dvaras garsėjo žirgynu. Čia buvo auginami geriausi žirgai visame regione ir siunčiami Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [2, 6, 7]. 1755 m. pastatyta bažnyčia. Apie 1870 m. įsteigta valdinė pradinė mokykla [6, 11]. 1845 m. Rusijos valdžia Krokialaukio dvarą atidavė generolui Grubbe. Jis gyveno Petrapilyje, o dvarus išnuomodavo. Prieš I pasaulinį karą dvarą nuomojo žydas Solanskis. Karo metu valdė vokiečiai. 1923 m. dvaras išdalintas. Lietuviška veikla Krokialaukyje reiškėsi spaudos draudimo laikas [11]. 1927 metais Krokialaukyje susiorganizavo Smulkaus Kredito Bankas. Pašto agentūra įsteigta 1928 m. [2]. Iki 1934 m. Krokialaukis buvo valsčiaus centras. 1923 m. valsčiui priklausė 27 gyvenvietės, 477 ūkiai ir 3584 gyventojai. 1923 m. miestelyje buvo mokykla, didelė pieninė, linų apdirbimo punktas, 3 parduotuvės. 1934 m. valsčius buvo panaikintas ir jam priklausę kaimai priskirti Simno, Gudelių ir Ūdrijos valsčiams [8]. Tarpukario laikotarpiu miestelis turėjo savo parduotuvę, didelę pieninę ir linų pluošto apdirbimo punktą. Daug savanorių iš Krokialaukio stojo į tuometę Lietuvos kariuomenę ginti savo krašto ir jo žmonių [8]. Bolševikų okupacijos metu Krokialaukis padarytas Alytaus rajono apylinkės centru [11].

Krokialaukyje buvo parodytas pirmas lietuviškas veikalas „Amerika pirty“. Režisavo kun. Čižauskas ir vietos vargonininkas Leonas Bujanauskas. Vaidino Visocko klojime. Po vaidinimo choras sudainavo „Lietuva tėvyne mūsų“. Užėjo didysis karas. Vokiečių okupacija buvo, kaip ir kitur, sunki [2].

Krokialaukio herbas

Krokialaukio herbas

Istorinio herbo Krokialaukis neturėjo. 2007 m. liepos 11 d. patvirtintas Krokialaukio miestelio herbas. Sidabriniame skydo laike vaizduojamas pasukta galva raudonas žirgas [8].

XVIII a. viduryje miestelyje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1840 m. bažnyčia buvo supuvusi. Ji buvo nugriauta. 1855 m. valdžios lėšomis pastatyta nauja mūrinė klebonija. Suprojektuota statyti naują mūro bažnyčią. Tačiau mūrinės bažnyčios pamatai pakloti gerokai vėliau – 1860 m. Statyba truko keliolika metų, iki 1972-ųjų. 1899 m. vyskupas Antanas Baranauskas bažnyčią konsekravo, suteikdamas jai Kristaus Atsimainymo titulą [8, 11].

Akmenų ir plytų mūro bažnyčia yra brangus pastatas. Du smaili bokštai, priekyje turintys smailių piramidžių stogus ir po keturis pinaklius. Pagrindinis bažnyčios pastatas ir absidos bei zakristijų skirtingų aukščių priestatai išsiskiria horizontalinėmis plytinėmis juostomis. Krokialaukio bažnyčioje yra žalvarinis varpas, lietas 1730 m. (u. k.  7666). Į Kultūros vertybių registrą įtraukti Jėzaus Atsimainymo parapijos bažnyčioje esantys altoriai (3) su skulptūromis (u. k. 8698) [9, 10].

Muziejus

Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus (Krokialaukio k., Alytaus rajonas) [12].

Krokialaukyje yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, diplomato, inžinieriaus Tomo Noraus-Naruševičiaus kapas – rūsys (u. k. 16971) [1].  

Buvusi lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja Va­le­ri­ja Ka­la­vins­kai­tė- Ja­nuš­ke­vi­čie­nė  yra parašiusi Krokialaukio Tomo Noraus- Naruševičiaus gimnazijos himną.

Krokialaukio biblioteka yra Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas. Biblioteka buvo įkurta 1941 m. 2016.09.01 Krokialaukio filialas buvo sujungtas su Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos biblioteka. Dokumentų fonde yra 9670 tūkst. spaudinių. Biblioteka kaupia kraštotyros medžiagą. Joje 2016 m. buvo 48 leidiniai [5].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Alytaus turizmo informacijos centras. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus-tourism.lt/lt/right_side-nekeisti/poilsiauk-br-dauguose->.
  2. Biržys, Akiras. Krokialaukio valsčius. – Iliustr. // Biržys, Akiras. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1933. – T. 2 , p. 251-274.
  3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus].  2016 [2016-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  4. Krokialaukio apylinkės. – Iliustr. // Po Metelių – Žuvinto kraštą. – Vilnius, 2006. – P. 50.
  5. Krokialaukio filialo biblioteka. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-06]. Prieiga per internetą: <http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=244 >.
  6. Krokialaukio seniūnija. – Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 52-53.
  7. Krokialaukis. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2007. – P. 31-32.
  8. Krokialaukis. – Iliustr. //Alytaus rajonas. Čia gera gyventi. – Vilnius, 2010. – P. 28-30.
  9. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search >.
  10. Kviklys, Bronius. Krokialaukio bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1982. – T. 2, p. 183-184.
  11. Kviklys, Bronius. Krokialaukis. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 571-573.
  12. Lietuvos muziejai [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-09]. Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/D_bazes/Muziejai_DB/Savivaldybes_muziejai.lt.asp?skdr=102>.
  13. Turizmo ir investicijų gidas po Alytaus rajoną ir Punsko valsčių. – Alytus, 2003. – P. 8.
  14. Visockas, Vytautas. Krokialaukio apylinkė. – Iliustr. // Visockas, Vytautas. Alytaus rajonas. – Vilnius, 1986. – P. 24-27.

Parengė: Dalia Ramanauskienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020

 

 

Objektai
Krokialaukio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Tomo Naruševičiaus kapas – rūsys
Tomo Noraus – Naruševičiaus gimnazijos istorijos muziejus
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų