Anušauskienė, Danutė. Butrimonys. – Alytus, 2007. Knygos viršelis
Butrimonių miestelis įsikūręs 16 km į šiaurę nuo Alytaus, prie Plasaupės upės [15, 16].
Butrimonyse yra ambulatorija, gimnazija, vaikų darželis, pašto skyrius, kultūros namai, biblioteka. Veikia visuomeninė organizacija Butrimonių bendruomenė “Šviesa”. Yra Butrimonių hipodromas [13]. Butrimonyse gimė JAV dailėtyrininkas, meno žinovas Bernard Berenson (1865–1959), JAV moterų krepšinio pradininkė Senda Berenson Abbott (1868–1954), genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas Algirdas Sliesaravičius (g. 1939), dainininkė Irena Milkevičiūtė (g. 1947), pianistas, dėstytojas Justinas Brūzga (g. 1955), politologas, socialinių mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, poetas Adas Jakubauskas (g. 1964). Čia gyvena tautodailininkė Danutė Gražulytė-Senūtienė (g. 1964) [1, 5].
Gyvenvietės vardas kildinamas nuo pavardės Butrimonis daugiskaitos [17].
Apie Butrimonis, bažnyčios istoriją ir kt. rašoma literato, muzikanto, kraštotyrininko Petro Biržio, plačiai žinomo Pupų Dėdės ir Akiro slapyvardžiais, 1931 m. Kaune išleistoje knygoje, skirtoje Alytaus apskričiai( iš serijos „Lietuvos miestai ir miesteliai“) [2]. Vietovės istorija apžvelgiama kraštotyrininko Broniaus Kviklio knygose „Mūsų Lietuva“ [10] ir „Lietuvos bažnyčios“[11]. Apie Butrimonis ir bažnyčią rašė Algimantas Miškinis knygoje Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai [14]. Butrimonys aprašomi knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [4]. Danutė Anušauskienė yra parengusi informacinį leidinį „Butrimonys“ [1]. Yra informacijos visose lietuviškose enciklopedijose, internete, periodiniuose leidiniuose.
Pirmą kartą Butrimonys rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1699 m. 1720 m. Butrimonys buvo vadinami miesteliu, įsikūrusiu svarbių kelių iš Vilniaus į Alytų ir Punią sankryžoje. Miestelis susiformavo iki XVIII a. vidurio, jo augimą skatino prekybai palanki geografinė padėtis, tačiau miestelį dažnai siaubdavo gaisrai. XIX a. pradžioje miestelis garsėjo savo turgumis, prekymečiais, daugybe krautuvių ir amatų dirbtuvių. Miestelio gyventojų sudėtis įvairi, čia gyveno Vytauto didžiojo kvietimu iš Krymo atkeliavę totoriai [2, 10, 14]. Nepriklausomos Lietuvos laikais Butrimonys buvo valsčiaus centras. Gyventojai vertėsi prekyba ir amatais. Buvo sutvarkyta miestelio aikštė, išlygintos ir apželdintos pagrindinės gatvės. II pasaulinio karo metu Butrimonys sudegė, neteko daug gyventojų, kurie buvo sušaudyti ar ištremti. Sovietiniais laikais Butrimonys buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, Jiezno rajono apylinkės centras. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę miestelis labai pasikeitė – pagražėjo, duris atvėrė nauji kultūros namai, juose vykdoma aktyvi kultūrinė veikla [1, 4].
Butrimonių herbas
Istorinio herbo miestelis neturėjo, tad svarstant naujo herbo idėjas buvo nutarta herbe pavaizduoti miestelio aikštę. Ji nurodo unikalų urbanistikos paminklą bei miestelio atsiradimo aplinkybes. Krikščionybėje trikampis yra Švč. Trejybės ženklas, svarbiausia krikščionybės dogma, pagal kurią yra vienas Dievas trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, ir Dievas Šventoji Dvasia. Žalia skydo spalva reiškia grožį, džiaugsmą, viltį, sveikatą. Butrimonių herbo autorius dail. Alvydas Každailis, herbas patvirtintas 2001 m. rugpjūčio 22 d. [6].
Butrimonyse yra keli objektai, kai kurie saugomi valstybės:
Pirmoji Butrimonių bažnyčia buvo medinė, pastatyta prieš 1744m. Dabartinė Butrimonių Išganytojo bažnyčia iškilo 1906–1929 m. atokiau nuo miesto centro. Bažnyčios projekto autorius A. Filipovičius-Dubovskis. Bažnyčia – trijų navų , stačiakampio plano pastatas, kurio pagrindinio fasado dešiniame kampe pastatytas bokštas. Bažnyčioje yra Antano Kmieliausko darbų: paveikslų ir skulptūrų. Miestelio dalis paskelbta urbanistiniu paminklu [4, 11];
Butrimonių gimnazijos etnografijos muziejus [7];
Privati dailės galerija „Dainos galerija“ [3];
Butrimonių miestelio istorinis centras (u.k. 17074) yra paskelbtas urbanistiniu paminklu ir saugomas valstybės [7, 9];
Paminklas-stela sušaudytiems miestelio žydams – holokausto aukoms atminti ( aut. A. Janušonis). Pastatytas 1999 m. [8];
Butrimonių kapinėse yra Kmieliauskų šeimos antkapinis paminklas (u. k. 14709) (aut. Antanas Kmieliauskas) [9];
Lietuvos partizanų kapas Butrimonių kapinėse (u.k. 12297) [9];
Butrimonių miesto aikštėje yra skulptūra „Lietuvaitė“ (aut. skulpt. Algirdas Judickas) [1].
Butrimonis savo kūryboje mini Butrimonių seniūnijoje gimusi literatė Scholastika Kavaliauskienė eilėraštyje „Butrimonys“, poetė Janina Gruodienė eilėraštyje „Šventė Butrimonyse“. Mokytoja Genovaitė Žiurinskienė parašė eiliuotą Butrimonių istoriją „Istorija trumpai“ [1].
Butrimonių biblioteka įkurta 1939 m. Biblioteka turi senas kultūrinės veiklos tradicijas. Nuolat vyksta renginiai vaikams, minimos valstybės, kalendorinės šventės, organizuojamos spaudinių, paveikslų, rankdarbių parodos [1]. Kaupiamas kraštotyros leidinių fondas, 2016 m. jame buvo daugiau kaip 40 leidinių.
Literatūra ir šaltiniai
Parengė: Violeta Bernackienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020
