Romas Kalanta. Nuotr. iš kn.: Kovų istorijos. – Vilnius, 2008.
Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje. Šeima nuo 1963 metų persikėlė gyventi į Kauną. Romo tėvas kovojo 16-oje lietuviškoje divizijoje, buvo sužeistas, vėliau dirbo partinį darbą. Motina buvo gana religinga, savo vaikus stengėsi auklėti krikščioniška dvasia. Romas netgi buvo pareiškęs norą tapti kunigu, tačiau jo ateities planai keitėsi – ketino tapti gėlininku, veterinaru, šaudymo meistru, gitaristu, žurnalistu. Romas Kalanta buvo lėto būdo, drovus, rimtas, gero elgesio. Jis mokėsi tuometinėje Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Buvo gana savarankiškas, mąstantis jaunuolis, domėjosi muzika, sportu, istorija, rašė eilėraščius [5].
Apie 1969 m. Romas Kalanta ėmė domėtis hipių judėjimu – augino ilgus plaukus, grojo gitara ir kopijavo užsienio hipių aprangą. Tačiau hipių persekiojimas mokykloje skatino jautraus jaunuolio uždarumą. Savaip protestuodamas prieš jo laisvę varžančius mokyklos reikalavimus, būtinumą mokytis jam neįdomius dalykus, Kalanta kartais atsisakydavo eiti atsakinėti pamokos, bendraklasiams išsitardavo: „Nematau prasmės“.
1971 metais turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, tačiau neišlaikė chemijos, geometrijos ir fizikos abitūros egzaminų. Įsidarbino „Aido“ fabrike, o vakarais lankė 5-ąją vidurinę mokyklą [5].
Paskutiniais gyvenimo metais išryškėjo Romo nusivylimas gyvenimu, jo piešiniuose kartojosi aukos motyvas, dažnai vaizduojamas 
kryžius, ugnis ir žmogus. Sakiniai, rasti Romo Kalantos užrašų knygelėje, padeda geriau suvokti dvasinę jo būseną paskutiniais gyvenimo mėnesiais: „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas“. Protestuodamas prieš sovietų politiką, 1972 m. gegužės 14 d. jis susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje. Valdžia, baimindamasi žmonių susibūrimų, šį įvykį bandė pateikti kaip psichiškai nesveiko jaunuolio veiksmą, įsakė slapta surengti laidotuves. Kauno miesto valdžios ir KGB pareigūnų nurodymu, Romo Kalantos palaikai slapta palaidoti Romainių kapinėse [5].
Alytuje, Vinco Krėvės g. 6a. yra atminimo lentos 1953 – 1963 metais šiame name gyvenusio Romo Kalantos atminimui. Keramikinės lentos, kuri atidengta 1989 m. gegužės 20 d., autorius – keramikas Vytautas Ledas.
1992 m. Kaune, Romo Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas jo atminimui (skulptorius – Robertas Antinis) [3].
2000 m. liepos 6 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Romą Kalantą (po mirties) Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu [5].
2018 m. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas „Exlibris. 100 mūsų laisvės vizijų“. Romui Kalantai ekslibrisus sukūrė menininkai – Sigutė Bronickienė, Kristina Daniūnaitė ir Meksikoje gyvenantis menininkas Victoras Ortega [1].
Informacijos apie Romą Kalantą galima rasti knygose: „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ (Vilnius, 2006. T. IX) [2], Roko Subačiaus knygoje „Dramatiškos biografijos“ [6], Algimanto Nako knygoje „Vardan Lietuvos“ [4], „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ [5]. Yra straipsnių spaudoje, internete.
Literatūra ir šaltiniai:
Prengė: Ilona Krupavičienė (Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka), 2022
