Atnaujinta informacija

Yla, Stasys. M. K. Čiurlionis:
kūrėjas ir žmogus. – Vilnius, 1992. Knygos viršelis

Gimė parapijos vargonininko šeimoje. Apie 1876–1977 m. šeima gyveno Ratnyčioje. 1877–1878 m. Čiurlioniai persikėlė gyventi į Druskininkus. 1885 m. M. K. Čiurlionis baigia Druskininkų liaudies mokyklą. 1889–1893 m. gydytojo J. Markevičiaus rūpesčiu mokėsi M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje. 1894–1899 m. studijavo Varšuvos konservatorijoje. 1902 m. baigė Leipcigo konservatoriją. Tais pačiais metais grįžo į Druskininkus, bet netrukus vės išvyko į Varšuvą. Lankydamasis tėviškėje užrašinėjo ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas. 1907–1908 m. su pertraukomis gyveno ir kūrė Vilniuje. 1907 m. Vilniuje surengė pirmąją lietuvių dailės parodą. 1907–1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui. Prie Lietuvių dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti, buvo valdybos narys. 1908–1909 m. gyveno Peterburge, kuriame rūpinosi lietuvių dailės reikalais. M. K. Čiurlionis susirgęs grįžo į Druskininkus. Mirė „Raudonojo dvaro“ sanatorijoje Pustelninke. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse, aukščiausioje Literatų kalnelio vietoje. Antkapinį paminklą 1937 m. sukūrė skulptorius Juozas Zikaras [3-5, 8].

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą sudaro originalūs, didelės fantazijos, subtilios minties dailės ir muzikos kūriniai. Kompozitorius parašė apie 270 įvairių žanrų muzikos kūrinių, o įskaitant ir nebaigtus darbus, fragmentus, jo muzikinį palikimą sudaro 353 kūriniai. Didžiausia muzikinio palikimo dalis – apie 170 kūrinių fortepijonui. Parašė apie 60 harmonizuotų liaudies dainų, taip pat kūrinių chorui, apie 20 preliudų vargonams, styginį kvartetą, variacijas, fugą, simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“, uvertiūrą „Kęstutis“. Muzikinė M. K. Čiurlionio kūryba apima daugiau kaip dešimtmetį, o jo dailės kūriniai sukurti vos per šešerius metus. Dailininkas sukūrė apie 150 paveikslų, 60 grafikos darbų, apie 300 piešinių, eskizų. Vieni žymiausių meno darbų yra šie: „Pasaulio sutvėrimas“, „Karaliai. Pasaka“, „Tvanas“, „Laidotuvių simfonija“, „Žiema“, „Zodiakas“ ir kiti. Menininkas aktyviai dalyvavo dailės parodose. Čiurlionis savo darbuose skiria dėmesį ir gimtojo krašto gamtai. Bene svarbiausias gimtojo krašto įamžinimo darbas yra triptikas „Raigardas“. Vertingi M. K. Čiurlionio laiškai, užrašai ir straipsniai sudėti knygoje „Apie muziką ir dailę“ [1-2, 9].

Žinomas lietuvių išeivijos veikėjas, kunigas Stasys Yla yra parašęs monografiją „M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus“, kurio išėjo du leidimai – 1984 ir 1992 m. [7]. Taip pat informacijos apie M. K. Čiurlionį yra šiuose leidiniuose: Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne „Lietuvos kompozitoriai“, „100 iškiliausių Lietuvos žmonių“, Stasės Ramanauskienės leidinyje „Kūrėjai ir jų memorialinės vietos“, lietuviškose enciklopedijose, habilituotos humanitarinių mokslų (istorijos) daktarės Reginos Žepkaitės sudarytoje knygoje „Varėna istorijos kelyje“ [4] ir daugelyje kitų. Yra straipsnių periodikoje, internete.

Čiurlionis labai ilgėjosi ir mylėjo savo namus. Apie tai jis rašo iš Leipcigo savo draugui Eugenijui Moravskiui: „Kartais ateina į galvą, kad gal būtų gerai taip sau besivaikščiojant leistis Nemuno kryptimi, link mūsų kalnelių, smėlynų, pušų… Kas žino, gal tas pats gandras pakalens man pasveikinimą Druskininkuose. Ech, Geniuk, gaila, kad tu nežinai, kas yra sugrįžti į gimtąjį kaimą. Jau tik varstas iki namų. Štai tuoj už miškelio. Vėl girdi pušų ošimą, tokį rimtą, tartum tau kažką sakytų. Nieko taip gerai nesupranti, kaip tą šlamesį. Miškelis išretėja, jau spindi pro šakas ežeras… O toliau ir namai, gandro lizdas, bažnytėlė. Viskas tas pats, ir taip niekas nepasikeitė, kad valandėlę ir tau atrodo, jog grįžti iš kankorėžių karo su berniukais miške; o tas Leipcigas, Varšuva, sakytum, tik ilgas ir sunkus sapnas.“ [1].

Čiurlionytė-Karužienė, Valerija. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. – Bibliografija. – Vilnius, 1970. Knygos viršelis

Druskininkuose, M. K. Čiurlionio gatvėje esančiuose namuose M. K. Čiurlionis su pertraukomis gyveno 1890–1910 m. Čia jis sukūrė simfoninę poemą „Jūra“, daug fortepijoninių kūrinių, rinko, užrašinėjo ir harmonizavo liaudies dainas, tapė peizažus, sonatas („Pavasario“, „Vasaros“, „Žalčio“, „Žvaigždžių“, „Fugą“), triptiką „Raigardas“, „Zodiako ciklą“ ir kt. Name Nr. 41 (prie gatvės) Čiurlionių šeima apsigyveno 1890 m. Vasarą šis namas būdavo išnuomojamas poilsiautojams, o vienas kambarėlis paliekamas Konstantinui. 1962 m. namo interjeras pritaikytas M. K. Čiurlionio memorialinei ekspozicijai (archit. S. Ramunis). 1963 m. birželio 16 d. šiame name atidarytas memorialinis muziejus. Buvusiame M. K. Čiurlionio kambaryje atkurta memorialinė dirbtuvė, kitame – jo dailės kūrinių ekspozicija. Namą, esantį kieme, menininko tėvai nusipirko vėliau. 1965 m. spalio 24 d. jame atidaryta memorialinė ekspozicija, skirta M. K. Čiurlioniui kaip muzikui. Pagerbiant žymiojo menininko atminimą, jo 100-ųjų gimimo metinių proga 1975 m. rugsėjo 22 d. muziejaus kieme atidengtas M. K. Čiurlionio biustas (skulpt. K. Švažas, archit. Ž. Mačionienė). Ta pačia proga buvo atidarytas Varėnos – Druskininkų kelias, pavadintas „Čiurlionio keliu“ ir papuoštas liaudies meistrų iš ąžuolo išdrožinėtais darbais, o Druskininkų miesto centre iškilmingai atidengtas M. K. Čiurlionio paminklas (skulpt. V. Vildžiūnas, archit. R. Dičius). Čiurlionio namuose ir prie paminklo vyksta tradiciniai „Muzikos rudens“ renginiai, koncertai. Senojoje Varėnoje, kur stovėjo namas, kuriame gimė Čiurlionis, yra paminklinis akmuo. 2021 m. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje atidengtas M. K. Čiurlionio gimimo vietą įamžinantis paminklas (skulpt. G. Piekuras, archit. G. Čaikauskas). M. K. Čiurlionio atminimas taip pat įamžintas Vilniuje, Kaune, Plungėje [8]. M. K. Čiurlionio vardu pavadintos gatvės Druskininkuose, Varėnoje, Alytuje, Vilniuje, Kaune ir kitur. Vilniuje veikia Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla.

Apie dailininką ir kompozitorių V. Čiurlionytė-Karužienė, S. E. Juodis, V. Žukas parengė išsamią bibliografiją [6].

Literatūra ir šaltiniai

1. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Apie muziką ir dailę: laiškai, užrašai ir straipsniai. – Vilnius, 1960. – 338 p., [17] iliustr. lap.: gaid.
2. Čiurlionis Mikalojus Konstantinas. – Portr. // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2000. – T. 1, p. 290-291.
3. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. – Portr., iliustr. // 100 iškiliausių Lietuvos žmonių. – Vilnius, 2009. – P. 118-119.
4. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. – Portr. // Varėna istorijos kelyje. – Vilnius, 2002. – P. 176-178.
5. Čiurlionis Mikalojus Konstantinas. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4, p. 369-371.
6. Čiurlionytė – Karužienė, Valerija. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: bibliografija / V. Čiurlionytė-Karužienė, S. E. Juodis, V. Žukas. – Vilnius, 1970. – 683 p.: iliustr.
7. Yla, Stasys. M. K. Čiurlionis. – 2-asis leid. – Vilnius, 1992. – 399, [1] p., [24] iliustr. lap.: iliustr. – Santr. angl.. – Bibliogr.: p. 370-379. – Pavardžių r-klė: p. 380–397.
8. Ramanauskienė, Stasė. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. – Portr., iliustr. // Ramanauskienė, Stasė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. – Vilnius, 1984. – P. 65-70.
9. Zubrickas, Boleslovas. Čiurlionis Mikalojus Konstantinas. – Portr. // Zubrickas, Boleslovas. Lietuvos kompozitoriai. – Vilnius, 2004. – P. 102-107.

Parengė: Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono SVB), 2016; 2021