Nušurmuliavo lietuvių kalbos dienos bei joms skirti renginiai Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Vienas jų – netradicinio formato paroda prie Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialo įrengtoje vieno kūrinio galerijoje.
Pravėrę mūsų bibliotekos senų ir retų leidinių lobyną, pristatėme profesoriaus, etnografo, rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus 1903–1907 metais surinktas ir užrašytas dzūkiškas dainas. 1924 metais unikalų tautosakos leidinį „Dainavos krašto liaudies dainos“ Kaune išleido Humanitarinių mokslų fakultetas. Knyga pabuvojo ne vieno šeimininko rankose, kol iš Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos knygų mainų fondo atkeliavo iki Dzūkijos sostinės.
Beveik nėra tokios gyvenimo srities, kuri nebūtų apipinta dainomis, nelyginant vijokliais: gimimas ir mirtis, vestuvės ir vardynos, metų šventės, šienapjūtė, rugiapjūtė, linų mynimas, naktigonė. Ne vienas dainos posmas skirtas karžygiams, kuriais gausingiausia yra Dainava.
Nuo seno Dzūkija minima kaip dainingiausias, turtingų tradicijų turintis Lietuvos kraštas, dar ir šiomis dienomis garsus savo senaisiais dainininkais.
Dainuojamosios tautosakos rinkinyje dzūkiškos tarmės dainomis bei raudomis krašto istoriją ir tradicijas pasakoja – Munia, Morta, Justyna, Anė, Rožė, Alena, Tarasia, Krisia, Petra, Karolina, Agota, Kristė, Antosia, Kaziuka, Petrulia, Karusia, Rozalia, Vaclas, Jonas, Kazys, Balys… iš įvairių miestelių ir sodžių – Subartonių, Gudakiemio, Dargužių, Užuperkos, Niniškių, Noujienų, Užkionių, Valkinykų, Marcinkonių, Perlojos… 
„Daugel mūsų tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarpu jų visų gražiausia ir geriausia Dainavos šalis“, – rašė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius.
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos
Vyr. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė