35-ają Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį paminėjome renginyje „Kurti Lietuvą ir save… Čiurlioniškai.“ Mūsų krašto žmogus Danutė Sakalauskaitė-Kurkulionienė-Raistinė pristatė savo tapybos darbų parodą „Iš dzūkiško gyvenimo…“. Muzikinę vakaro nuotaiką kūrė Birštono meno mokyklos saksofonininkų ansamblis (vadovas Mindaugas Bivainis).
Danutė Raistinė – kūrybiniuose sluoksniuose žinoma asmenybė. Ji yra Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Alytaus skyriaus narė. Knygų autorė, tapytoja, dzūkiškos šnektos puoselėtoja… Jos gimtasis Doškonių kaimo kampelis visai greta Kančėnų. Baigusi Vėžionių septynmetę mokyklą, ilgiems metams išvyko į Vilnių. Daug čėso prajo, kol vėl sugrįžo į savo ramybės uostą – tėvų namus.
Gausiai tą vakarą susirinkusiems žiūrovams Danutė pasakojo, kad niekada nebuvo pamiršusi gimtųjų vietų ir savo dzūkiškų šaknų. Gamta – miškas, raistas, Varėnės upelis… tarsi atrakina pasąmonėje glūdinčius archetipinius vaizdinius, kada po ledynmečiais miegantys medžiai žinojo, kokiomis spalvomis ištekės ežerų akvarelės… Eilėraštyje „Tapyba” visa tai atsispindi. Ir paveiksluose visada atsiras medis arba gėlė… Paklausta, kokiu augalu būtų ir kokį autoportretą tokiu atveju mes išvystume, atsakė, kad būtų Medeinė… mitologinė būtybė, miškų deivė. Bet tuo pačiu parodos autorė – ir labai žemiška esybė. Savo paveiksluose „išsaugojo” paskutinę kaimo karvę, griūvančią pirkaitę… Amžinai jaunos čia liks ir moterys su kašiku gražiausių agurkų. Viskas čia iš dzūkiško gyvenimo: labai sava, atpažįstama, artima… ir kartu nepaprasta. Tarmiškai parašyta Danutės Kurkulionienės-Raistinės knyga „Iš dzūkiškų budinkų ir ne cik…“ tą vakarą irgi buvo tarsi dzūkiško gyvenimo spalvų paletė… Smagu buvo atrasti ir naujų spalvų, pvz.: „butelkavą“.
Tapyba ir muzika – dvi čiurlioniškos visatos… Anot M. K. Čiurlionio „visatos dėsniai atsispindi kiekvienoje melodijoje, kiekviename potėpyje…“. Birštono meno mokyklos saksofonininkų ansamblis – tikros muzikos visatos žvaigždės! Tarptautinių ir respublikinių konkursų, festivalių laureatai ir nominantai… Sunku būtų viską išvardinti, todėl tik keletas faktų: Čekijoje tarptautiniame konkurse „Prahos žvaigždės“ – I vieta, Austrijoje tarptautiniame konkurse „Vienos žvaigždės“ – I vieta, Danijoje tarptautiniame menų konkurse-festivalyje „Kopenhagos žvaigždės 2021“ saksofonininkas Jonas Zubavičius – pirma vieta ir aukso medalis! Ansamblis koncertuoja įvairia sudėtimi, bet visi jie – siekiantys būti geriausi tarp geriausių! Jų pasirodymas jau įėjo į Kančėnų istoriją, nes čia pirmą kartą skambėjo saksofonas… „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, pasiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas“, – rašė M. K. Čiurlionis…
Aukščiausia nata tądien skambėjo ir poezija: poetės Onės Baliukonės tėviškėje kitaip ir negali būti. Danutės Raistinės eilėraštį „Tavęs nebus” skaitė poetės sesuo Aldona Januškauskienė, Bernardo Brazdžionio „Lietuvos vardas” – bibliotekos skaitovai Jolanta, Elsinta, Kostėja, Jokūbas, Aušra, Aušrinė…
M. K. Čiurlionis yra sakęs: „ Čia, šioje žemėje, šalia tiekos mažyčių dalykų yra taip pat kažkas labai didingo ir stebuklingo“. Nuo pirmos natos, nuo vieno teptuko potėpio ar paprasto dzūkiško žodžio gali rastis dideli dalykai. Iki stebuklo.
Su Čiurlioniu prasilenkėme laike daugiau-mažiau šimtu metų ir maždaug 20 kilometrų atstumu: gimė jis Senojoje Varėnoje prieš 150 metų. Šiuos metus UNESCO yra paskelbusi M. K. Čiurlionio metais. Savo broliui Povilui į Ameriką jis rašė, kad yra nusprendęs „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai“. Ir visai nesvarbu, ar tu esi pasaulinio lygio genijus, ar paprastas žmogus iš Lietuvos, anot poeto Sigito Gedos, darykime viską, kas geriausia dėl jos. Kurkime Lietuvą, kad ji spindėtų pasaulio žemėlapyje… kaip pasaka Čiurlionio karalių delnuose.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Kančėnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Rita Mikuckienė