Užubalių filiale eksponuojamas tradicinis tautinis dzūkų moters kostiumas, kurį pati sukūrė ir pasisiuvo Virginija Ražanauskienė.
Nors Virginija Ražanauskienė yra baigusi Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialą, tačiau, kaip prisipažįsta Virginija, dzūkiško tautinio kostiumo pasiuvimas jai buvo nemenkas iššūkis, su kuriuo ji puikiai susidorojo. Tuo gali įsitikinti visi užsukę į Užubalių biblioteką: pasiūtas, sudaigstytas, nuaustas, išsiuvinėtas, nunertas, sukomplektuotas ir pranešiotas kostiumas jau džiugina bibliotekos lankytojus.
Tautinis kostiumas – vienas iš tautos valstybės simbolių, kuriuo lietuviai didžiuojasi kaip ir savo senomis, turtingomis papročių, liaudies dainų, šokių, amatų ir kulinarijos tradicijomis.
Tautinis kostiumas, kaip ir šalis, tauta ar žmogus, turi savo istoriją: ir kaip simbolis, ir kaip meno kūrinys. Jis prilyginamas vėliavai, herbui, himnui. Lietuvių tautinis kostiumas nuėjo ilgą raidos kelią. Kaip meno kūrinys, jis patyrė įvairias įtakas, buvo ne kartą supaprastintas ir net nuvertintas, vėliau atkurtas, perkurtas. Tautiniai rūbai buvo labai įvairūs: skirti išeigai ir kasdienai, įvairioms šventėms, skirtingai dėvimi ir siuvami. Smagu, kad Dzūkijoje daugiau negu kituose etnografiniuose regionuose išsaugota senųjų tradicijų, todėl dzūkai ilgiau vilkėjo ir namie austus drabužius.
XIX a. vidurio šventadieninių moterų drabužių komplektą sudaro: marškiniai, sijonas, liemenė, prijuostė, juosta, galvos apdangalas, apavas.
Skaros buvo vasarinės (lengvos, plonos, perkelinės, šilkinės) ir žieminės (didelės, austos iš vilnos, storos, kad būtų galima visai apsigaubti). Pačios didžiausios žieminės skaros buvo vadinamos gūniomis. Žiemą prie pirštinių moterys dėvėdavo ir riešines. Dzūkiškų riešinių raštai komponuojami tik riešinių galuose ir ypač dažnai užbaigiami ištisiniais taškelių, smulkių kryželių dryželiais. Beje, geidžiamiausi moterų papuošalai Dzūkijoje buvo karoliai, tik jie dažniausiai būdavo ne gintariniai (gintaro papuošalai būdingesni pajūrio gyventojams), o kur kas paprastesni: iš emalio, koralų, stiklo. Dzūkaitės šiuo atžvilgiu buvo be galo išradingos, nes mokėjo susiverti dailius karolius iš dažytų skiedros gabaliukų ar net iš obuolio, moliūgo sėklų ar šermukšnio uogų.
Ačiū Virginijai, kad ji sutiko parodyti ir pas mus eksponuoti savo sukurtą ir pasiūtą kostiumą. Tad kviečiame visus Užubalių filialo skaitytojus ir lankytojus apžiūrėti, pasigrožėti ir net pačiupinėti šį įspūdingą tautinį kostiumą!
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Užubalių filialo vyresn. bibliotekininkė
Rima Abečiūnė