Žiema, žiema, bėk iš kiemo! Jei nebėgsi, išvarysim, su botagais išbaidysim!
Užgavėnės – žiemos pabaigos, džiaugsmo, juoko, pokštų, kvaitulio šventė, turinti ir krikščioniškų, ir pagoniškų tradicijų. Kad laukiant pavasario nepritrūktų džiaugsmo širdyje ir skanėstų pilve, per Užgavėnes reikia daug ir sočiai prisivalgyti, triukšmauti, linksmintis ir įvairius posakius šnekėti. Senoliai sakydavo: „kas per Užgavėnes dirbs, tam lašiniai kirmys… kas per Užgavėnes namuose sėdės, tas ligotas bus….“
Užgavėnių dieną nebūdavo galima verpti, austi, pančių vyti, siūti, malti. Antraip galėjai susilaukti įvairių nelaimių: sukirmys mėsa, lašiniai, pirštai tvinks, vištos daržus kapstys, vėjai stogus plėšys. O jei tą dieną nešukuosi ir netrinksi galvos, tai ji bus švari, gerai augs kasos visus metus. Senovėje buvo tikima, kad tik tas, kuris po Užgavėnių kauke liks neatpažintas, tais metais tikrai bus laimingas. Tiek įvairiausių ir linksmiausių personažų galima sutikti tik per Užgavėnes!
Į šurmuliuojančias Užgavėnių linksmybes įsisuko ir Miklusėnų biblioteka su spalvingais persirengėliais čigonais, audringai vijusiais žiemą iš visų Miklusėnų pašalių. Tačiau tuo persirengėlių čigonų misija nesibaigė, nes žiemos išvaryti nuskubėjome pas globos skyriaus „Pasitinkant senatvę“gyventojus, kuriems labiausiai reikia mūsų šilumos ir rūpesčio.
Tolimesnis persirengėlių čigonų kelionės tikslas – Alytaus miesto bendruomenės centras. Ten taip pat vyko linksmybės, skambėjo dainos, vyko audringi šokiai, buvo ragaujami įvairūs gardumynai. Šių metų Užgavėnės, kurios pasižymėjo personažų gausa, baigėsi tradicine Lašininio ir Kanapinio dvikova, kurią vainikavo žiemos simbolio Morės sudeginimas. Taip visi drauge išvarėme žiemą ir dabar su nekantrumu laukiame pavasario.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Miklusėnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Dalė Kočiūnė