Rugsėjo 4 dieną 
Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatytos kraštiečio Vytauto Paulaičio knygos „Vai toli girdėc…“(2032) ir „Marcinkonių knyga“(2024). Kartu su knygų autoriumi atvyko etnologas prof. dr. Libertas Klimka, istorikas, literatas, spaudos darbuotojas Bronius Kašelionis, kraštotyros veteranas Venantas Mačiekus, žurnalistas Juozas Šorys, bibliografė Nijolė Sisaitė.
Vytautas Paulaitis gimė 1943 m. kovo 28 d. Vilniuje. 1944 m. su tėvais sugrįžo į mamos tėviškę Marcinkonis, kur V. Paulaitis ir užaugo, o 1960 m. baigė vidurinę mokyklą. Vėliau Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – VGTU) Miestų statybos fakultete baigė senamiesčio rekonstrukcijos studijas. 1972–1988 m. Kultūros ministerijoje dirbo vyriausiuoju architektūros paminklų inspektoriumi, vėliau – Vilniaus senamiesčio regeneravimo valdyboje, Kultūros fonde. Buvo Lietuvos kraštotyros ir paminklų apsaugos draugijos tarybos narys, vadovavo Liaudies universiteto Paminklosaugos fakultetui. 1987 m., dar iki Sąjūdžio, subūrė „Talkos“ klubą. 2000–2012 m. vadovavo Vilniaus Vytautų klubui. Užsiėmė verslu. Trejus metus leido Marcinkonims skirtą laikraštį „Vai toli girdėc“. 2023 m. išleido knygą apie Marcinkonių praeitį „Vai toli girdėc…“. 2024 m. sudarė ir išleido „Marcinkonių knygą“. Už visuomeninę veiklą apdovanotas I laipsnio medaliu „Vilniui ir Tautai“.
Knygoje „Vai toli girdėc…“ autorius apžvelgia Marcinkonių kaimo raidą nuo XX amžiaus vidurio iki mūsų dienų. Dėmesio centre – istorinės permainos vietinių žmonių likimai: sunkus vietinių žmonių gyvenimas pokario metais, tremtys ir kt. Prisimenami krašto šviesuoliai, bendruomenės išsaugotos tradicinės gyvensenos ypatumai: darbai ir šventės, papročiai ir įpročiai, santykiai su kaimynais ir t.t.
Leidinyje „Marcinkonių knyga“ – 1860 nuotraukų, 2533 vardai. 23 trumpos biografijos. Knygoje septyni skyriai: „Sodžius“, „Šeimos“, „Bažnyčia“, „Mokykla“, „Tremtis“, „Ansamblis“ ir „Kaimynai“. Knygos pratarmėje rašoma: „Šioje knygoje – daugybė vaizdų, nuotrauktų per aparato objektyvą ir jų aprašymai. Sustabdyta akimirka yra tiksli ir teisinga. Žvilgsnių giedrumas, veidų nuoširdumas, rūbų margumas pradžiugins širdį. Kas ilgėsis savo vaikystės, mokyklos suolo, jaunystės draugų, taipgi tėvų ir senelių šviesių veidų, čia ras sielos atgaivą“.
Susitikimo metu V. Paulaitis trumpai papasakojo apie „Marcinkonių knygos“ rengimo procesą ir kas sudėta sudėta šiame solidžiame 600 puslapių leidinyje. Autorius dėkojo visiems pasidalinusiems nuotraukomis ir padėjusiems surasti išsklidusius marcinkoniškius ir jų palikuonis. V. Paulaitis visiems patarė „klausinėti ir užrašyti“, kad paskui netektų gailėtis „kodėl nepaklausiau pas mamą“.
Susitikime dalyvavęs etnologas prof. dr. Libertas Klimka kalbėdamas apie „Marcinkonių knygą“ tvirtino: „savo kaimui padovanoti tokį leidinį yra žygdarbis“. Perskaitęs šią knygą jis pasijuto turtingesnis, geriau pažino Dzūkiją. L. Klimkai pritarė kraštotyros veteranas Venantas Mačiekus, sakydamas, kad „ką daro Vytautas yra šventas darbas“. Bibliografė Nijolė Sisaitė tvirtino, kad „išlieka tik tai, kas buvo užrašyta“. Žurnalistas Juozas Šorys teigė, kad „lietuvybė prasideda nuo tarmės“ ir apgailestavo, kad renginyje nesigirdi dzūkiškos šnektos.
Muzikinius kūrinius dovanojo Vytauto bičiulis, bendražygis, istorikas, literatas, spaudos darbuotojas Bronius Kašelionis.
Po knygos pristatymo Vytautui Paulaičiui dėkojo Marcinkonių seniūnė Eglė Ikasalienė, Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė, Marcinkonių bibliotekos bibliotekininkė Rūta Sakalienė, mokytoja Birutė Švagždienė. Varėnos viešosios bibliotekos bibliotekininkė Miglita Kašėtienė padėkojo autoriui už knygas bei prasmingą pokalbį su renginio lankytojais ir svečiais.
Po renginio visi norintys galėjo įsigyti knygą su autoriaus autografu. 
Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė