„Dzūkų tarmės su niekuom nesumaišysi. Nat nesuprantancis lietuvių kalbos, vis pasgirstancy „dz“ nesunkiai pagaus: jei ne grybai ir ne vuogos, dzūkų mergos būtų nuogos – tep apie dzūkus sako Lietuvon. O mes nei širstam, nei kū, gi cikrai – miškų tankmėn augancys grybai, saulėtosna laukymėsna sirpstancios vuogos, bitių suneštas medus yr daugelio iš mūs duona kasdzieninė…“, – taip susitikime su Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus mokiniais ir mokytojais kalbėjo Pavartėnuose (Daugų seniūnija) augusi, o dabar Švobiškėse gyvenanti, taip gražiai ir smagiai dzūkuojanti Asta Kisielienė.
Astą daugelis pažįsta iš jos veiklos Alovės amatų kiemelyje, ten ji rengia edukacijas, kepa duonelę. Ji yra Alovės bendruomenės visuomeninės organizacijos „Susiedai“ pirmininkė, ne vieno projekto sumanytoja.
Malonu buvo matyti kaip vaikai susidomėję klausosi viešnios, kaip aktyviai bando atpažinti dzūkiškų žodžių ir posakių reikšmes, kuriuos kiek vėliau galėjo išgirsti ir Svetlanos Žadeikienės sukurtoje pasakoje „Dziedulis ir bobulė“, kurią linksmai ir įtaigiai mums pasakojo viešnia.
Lietuvių kalbos dienos nuo 2016 metų kasmet rengiamos Lietuvoje. Juk ir sakoma, kad tikroji kalbos gyvastis yra tarmėse, todėl ir Astos Kisielienės raginimas saugoti ir puoselėti dzūkų tarmę, „gamtų, autentiškus amatus, skambias giesmes“ mums – suprantamas.
Juk ir poetas Justinas Marcinkevičius rašė: „Žodis – kaip lašas kaupiasi, / tikėdamas į tekėjimą…“
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Alovės filialo vyresn. bibliotekininkė
Birutė Jarusevičienė