Kasmet likus kiek mažiau negu mėnesiui iki šv. Kalėdų prasideda adventas – ramybės ir susikaupimo laikotarpis, krikščionybėje žymintis laiką, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo metinių ir joms ruošiasi. Lotyniškai žodis „adventus“ reiškia „atėjimą“. Krikščionims adventas – tai susikaupimo, dvasios ir kūno apsivalymo periodas. Juo prasideda bažnyčios liturginiai metai. Šis laikotarpis skirtas pažymėti laiką iki Jėzaus gimimo.
Advento laikotarpis apipintas įvairiausiais mitais, jam priskiriama nemažai tradicijų, kurios yra įstabiai sakralios ir gražios. Tik ar visų tradicijų prasmę žinome? Ar žinome, kodėl reikia kabinti advento kalendorių? O kam skirtas advento vainikas? Kodėl šis laikotarpis yra dedikuotas ramybei bei susikaupimui?
Taigi, norėdami apie tai pasikalbėti, lapkričio 30-ąją ARSVB Simno filialo darbuotojos į svečius pasikvietė Alytaus rajono sporto ir meno mokyklos, Simno gimnazijos mokinius, Simno bočių kolektyvo narius. Nes kas geriau mums gali papasakoti apie advento tradicijas, jei ne mūsų vyresnioji karta? Tad Simno bočių kolektyvas mums ir priminė senąsias advento tradicijas.
Jau nuo seno adventas laikomas susikaupimo ir minčių „apvalymo“ laikotarpiu, per kurį svarbu permąstyti savo gyvenimą, besibaigiančius metus, šventes bei „atsinaujinus“ pasitikti Naujuosius metus.
Senovėje lietuviai tikėjo, jog advento laikotarpiu ypač suaktyvėja dvasios. Tad buvo imamasi įvairiausių priemonių joms atbaidyti ir užtikrinti namų saugumą bei neįsileisti dvasių į juos.
Nuo seno advento laikotarpiu esminis dalykas buvo pasninkas. Advento penktadieniais bažnyčia siūlė atsisakyti mėsos ir žmonės to skrupulingai laikydavosi.
Yra teiginių, jog advento laikotarpiu buvo draudžiama dirbti kai kuriuos ūkio darbus, pavyzdžiui, kirpti avis, atlikti triukšmą keliančius ūkio darbus, taip pat kirsti mišką ar kapoti malkas.
Anuomet buvo laikomasi pozicijos, jog advento laikotarpiu negalima skolintis – nei pinigų, nei daiktų. Priešingai, šiuo laikotarpiu privalu visas skolas grąžinti. Ir ne tik, nes advento laikotarpiu buvo būtina nudirbti visus nebaigtus darbus ir šventes pasitikti bei į Naujuosius metus žengti neturint nebaigtų, laukiančių darbų. Ir juo labiau jokių skolų.
„Nors advento laikotarpis yra siejamas su rimtimi bei susikaupimu, mūsų šalyje vyravo itin gražus paprotys – susirinkti visiems kaimo žmonėms vienoje troboje, dirbti tam tikrus darbus ir žaisti žaidimus, dainuoti advento dainas, sukti ratelius“, – pasakoja Simno bočiai ir netrukus uždainuoja advento dainas.
Simno gimnazijos mokiniai tai pat pasidalino savo žiniomis apie adventą. Jie mums papasakojo apie advento vainikus bei advento kalendorių.
Advento kalendoriaus tradicija yra bene gajausia, išlikusi iki mūsų dienų, tik šiuo metu jau šiek tiek komercializuota. Kone kiekvienuose namuose dienas iki Šv. Kalėdų padeda skaičiuoti šokoladu ir kitais gardėsiais kvepiantys kalendoriai. Šis kalendorius turi 24 langelius, iš kurių po vieną atvėrus kiekvieną advento dieną vis labiau artėjama prie gražiausių švenčių.
Advento vainiko tradicija nėra labai sena. Mūsų šalyje ji išpopuliarėjo po 1990-ųjų metų. O atkeliavo ši tradicija iš Vakarų Europos, kur šaknis įleido gerokai anksčiau. Nereikia nė sakyti, jog tokia graži tradicija ir tas žvakių vainikas patiko visiems, tad ši idėja persikėlė ir į šeimas. Tačiau čia atsirado problema – tikrai ne visi namai galėjo talpinti didžiulius vainikus su 24 žvakėmis. Tad ilgainiui pats vainikas gerokai sumažėjo ir ant jo liko tik keturios žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius.
Tiesa, žvakės turėjo būti atitinkamų spalvų – trys violetinės, o viena – rožinė. Toks reikalavimas likęs ir iki šiol. Ką simbolizuoja šis vainikas? Pirmiausia, tai jis yra apskritimo formos, o pastaroji nuo seno siejama su vienybe bei amžinybe, negęstančia saule ir metiniu jos ciklu. Vainikas drauge ir žiedo formos, o žiedas siejamas su ištikimybe.
Tradiciškai advento vainikas turi būti puošiamas eglės arba pušies šakomis – pastarosios simbolizuoja viltį, nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Pagal senąsias tradicijas advento vainiką turėtų puošti ir raudonos arba violetinės spalvos juostos: raudona ar rožinė spalva šiame kontekste reikštų Jėzaus, kuris tapo žmogumi, meilės simbolį, o štai violetinė – atgailą ir pasiruošimą jo atėjimui.
Bekalbant apie tradicijas, papročius ir simbolius, pynėme vainikus, dainavome adventines dainas. Alytaus rajono sporto ir meno mokyklos mokinė Austėja Sejavičiūtė skambino kanklėmis, ją pas mus atlydėjo mokytoja Margarita Ivanauskienė.
Esame dėkingi Alytaus miškų urėdijos medelynui už eglių šakas, kurias naudojome vainikams pinti. O visiems linkime prasmingo ir ramaus didžiųjų žiemos švenčių laukimo. Ir tariame iki kito susitikimo.
ARSVB Simno filialo informacija