Saugokime tai kas lietuviška…
„Tautos praeičiai turime būti dėkingi už paveldėtas dvasines ir medžiagines kultūros vertybes, kasdien mus įkvepiančias ir maitinančias mūsų atminties bei vaizduotės galias – būtent atmintis ir vaizduotė, kupinos praeities ženklų, mums ir leidžia įsivaizduoti ateitį, projektuoti tokios ateities, į kurią norėtume ateiti, vizijas… Paveldas mums parodo, kodėl mes savo žemę turime matyti kaip savo žemę, savo paveldą matyti kaip savo paveldą, ir ne kaip naštą, bet kaip įpareigojimą, kaip iššūkį, kaip įkvėpimo šaltinį“…
/doc. dr. Naglis Kardelis/
Kuo gi yra įdomus tradicinis dzūkų paveldas? Į šį ir kitus klausimus atsakyti mus pakvietė Alytaus Kraštotyros muziejus, organizuodamas paskaitų ciklą „Šiaudas, medis, molis, geležis dzūkų kasdienybėje“. Šiaudas, senovėje vadintas nenutrūkstamos gyvybės simboliu, tautodailininkų rankose virsta ne tik sudėtingos konstrukcijos trimačiais meno objektais – sodais, bet ir kitais įvairiais šiaudiniais gaminiais. Vienos iš seniausių meno šakų – sodų – simbolika labai turtinga: kiekvienas vis ką naujo juose įžvelgia pamato, naujai paaiškina…
Sodai simbolizuoja rojaus sodą bei tobulai sutvarkytą harmoningą pasaulį. Taip sakydavo senieji kaimų gyventojai: miškas rengė, maitino, teikė dvasios ramybę. Rakandai, namų apyvokos daiktai, trobesiai – visa pačių rankomis padaryta.
Apsilankę Alytaus kraštotyros muziejuje turėjome unikalią galimybę pasigrožėti tautodailininkų rankomis supintais šiaudų sodais bei kitais iš šiaudo ir medžio autentiškais rankų darbo gaminiais. Šiaudo ir medžio tradicinio paveldo paskaitose dalyvavo vyresnioji bibliotekininkė Dalė Kočiūnė. Ateityje dar laukia dvi įdomios paskaitos apie „Molį ir geležį dzūkų kasdienybėje“.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Miklusėnų filialo informacija