Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje nuo seno žinoma kaip Žolinės – viena gražiausių vasaros švenčių, turinti ir krikščioniškų, ir pagoniškų atspalvių. Tai diena, kai gamta jau pasiekusi savo brandą, kai pamažu užveriamas vasaros derliaus ir žydėjimo ciklas, o žmonės pagerbia tiek žemės dosnumą, tiek Mergelę Mariją. Šiai progai Eičiūnų bibliotekoje surengta paroda „Žolinių tradicijų atspalviai mūsų krašte“.
Šventės ištakos
Žolinės savo šaknimis siekia senovės baltų apeigas, skirtas padėkai už vasaros gėrybes. Tai metas, kai javai jau sunokę, sodai ir daržai pilni vaisių, o pievas puošia paskutiniai vasaros žiedai. Manoma, kad ši diena buvo skirta deivei Ladai – gausos ir vaisingumo globėjai. Vėliau, įsitvirtinus krikščionybei, šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos ėmimu į dangų.
Papročiai ir tradicijos
Svarbiausias Žolinių akcentas – žolynų ir gėlių puokštės. Į jas žmonės dėdavo ne tik pievų gėles, bet ir vaistinius augalus, rugių varpas, daržovių lapus ar net obuolius. Tokias puokštes nešdavo į bažnyčią pašventinti, o vėliau saugodavo namuose kaip apsaugą nuo ligų, nelaimių, net gaisro. Tikėta, kad pašventinti augalai padeda gydyti žmones ir gyvulius, o sudeginti – atbaido perkūniją.
Žolinės taip pat buvo proga džiaugtis derliumi: šeimos ruošdavo gausius pietus, kepdavo duoną iš naujo derliaus grūdų, ragavo pirmuosius obuolius. Žolinė laikyta riba, nuo kurios nebevalia valgyti uogų miške, nes jos priklauso žvėreliams, ruošiantiems atsargas žiemai.
Bendruomeniškumas ir šventės atspalviai šiandien
Žolinės visada buvo bendruomeniškumo šventė. Kaimuose rengdavo talkas, muges, giedodavo chorai, šokdavo jaunimas. Šiandien ši tradicija vėl stiprėja: miesteliuose organizuojamos derliaus šventės, mugės, koncertai. Bažnyčios tebėra svarbus Žolinių centras, tačiau šventė įgijo ir kultūrinį pobūdį, primenantį apie žmogaus ryšį su žeme bei gamtos ciklais.
Žolinių prasmė mūsų dienomis
Nors šiandien gyvename greitame ir urbanizuotame pasaulyje, Žolinės primena apie dėkingumą: už žemės derlių, už vasaros dovanas, už gamtos pilnatvę. Ši šventė – tarsi kvietimas sustoti, pajausti savo šaknis ir suprasti, kad gamta vis dar maitina ir saugo mus taip, kaip saugojo mūsų protėvius.
Ypač gyva Žolinių tradicija mūsų krašte: Pivašiūnų parapijos šventovėje kasmet vyksta garsūs Žolinių atlaidai – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Eičiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Milda Stanevičienė