Informacinis stendas poetės gimtajame sodelyje Kančėnuose pastatytas įgyvendinant projektą „Mažoji meno galerija poetės Onės Baliukonės sodelyje“, kurį finansavo Alytaus rajono savivaldybė pagal 2023 m. Bendruomenių iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, konkurso rezultatus. Projekto pirkimus ir darbų organizavimą vykdė savivaldybės administracija. Dėkojame.
Atnaujinta poetės tėviškė savo vartelius lankytojams atvėrė 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Projektas įgalino tęsti pradėtus sodybvietės atnaujinimo darbus, vis labiau pritaikant ją visuomenės poreikiams ir atveriant kaime naują kultūrinę erdvę.
Poetė, rašytoja, tapytoja Onė Baliukonė (Ona Baliukonytė) gimė 1948 m. kovo 16 d. (dokumentuose – birželio 1 d.).
1955–1959 m. mokėsi Bukaučiškių septynmetėje mokykloje. 1965 m. baigė Daugų vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo žurnalo „Moksleivis”, savaitraščių „Dialogas” ir „Dienovidis” redakcijose. Išleido 12 eilėraščių ir esė knygų.
Nuo 1975 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1983 m. tapo „Poezijos pavasario” laureate; 1996 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureate; 1998 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureate; 2002 m. – Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos premijos laureate. 2003 m. paskirta Pauliaus Širvio literatūrinė premija; 2006 m. – „Varpų” literatūrinė premija.
1998 m už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2004 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Poetė mirė 2007 m. lapkričio 20 dieną. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Onė Baliukonė – nežemiška poetė: mistikė, ezoterikė, aiškiaregė, poezijos ekstremalė… Šokėja virš tilto per prarają… Nuo pat gimimo kitokia. Savo dvasia labai artima M. K. Čiurlioniui. Jos pasaulėjautoje ir kūryboje jaučiamas itin stiprus ryšys su kosmosu, Visata, o pagrindinis egzistencinis siekis buvo – virsti šviesa…
Bet tuo pačiu ir labai žemiška: nepaprastai mylinti gamtą… Ji vis dažniau įvardijama kaip ekologinės etikos kūrėja, nuolat pabrėždavusi tausojančio santykio su gamta svarbą.
„Viešpatie! Koks puikus šis amžinas Salomėjos vyšnių žydėjimas, kokia įstabi ši Jurgio Baltrušaičio pakelės ramunėlė ar ilgą mūsų ilgesio žiemą ištvėrusi ir jo giesmėj rūpestingai išsergėta gimtojo kiemo smilga, kurią dar galiu įžvelgti savo ankančiomis akimis. Gal ji – gležniausia, bet ir gajausia kuriančios dvasios augintinė?“
Lenkiuosi draugams, broliams ir seserims, gyviems ir mirusiems, išdavusiems ir nebe… Visi jie šiandien be galo brangūs. Kiekvienas jų mano mokytojas. O gal ir – Sodininkas…“ / Baliukonė, Onė. Neregio sodai. – Vilnius, Vaga, 2001 m., 4 viršelis/.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Kančėnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Rita Mikuckienė