Daugėlaitė-Pracuvienė P. Smilgų nemiga. – Alytus, 2017. Knygos viršelis
Visada su dideliu jauduliu imu į rankas naują knygą. Ypatingai tai jaučiu vartydama ir skaitydama poezijos rinkinius, nes kiekvienas eilėraštis atspindi autoriaus gyvenimą, jo jausmus, jo džiaugsmą ar liūdesį…
Alytaus apskrities literatų klubo narių tarpe kiekviena nauja knyga yra šventė. Šį kartą – tai nauja Palmyros Daugėlaitės-Pracuvienės eilėraščių knyga „Smilgų nemiga“. Skaitant Palmyros eiles, labai norisi ją vadinti meilės lyrikos poete, tačiau naujos knygos negali priskirti vien meilės lyrikai, nors daugiausia eilėraščių yra sudėta į skyrių „Jausmų užutekiuos“. Eilėmis autorė išreiškia ir gimtinės ilgesį, ir meilę Tėvynei, ir tikėjimą ja…
Man Lietuvą, gyvenime, davei:
Jos klonius, kalnelius, gimtinės gojus,
Užaugam čia ir pakeliam sparnus,
Tikėdami – bus saulėtas rytojus.
Eilėraštis „Gimtinės meilės palytėti“
Tai ir ilgesys jau iškeliavusių į amžinybę artimųjų: tėvų, brolio ir kitų…
Broli, nespėjau pasakyti, kaip myliu tave.
Gal to nežinojai.. Atleisk, kai žaliuoja šilojai,
Ir vėl tave sapnuosiu
Linksmą, laimingą po mūsų uosiu…
Eilėraštis „Anksti išėjusiam broliui“
Kiekvieno dzūko širdžiai ir ausiai melodinga dzūkiška tarmė yra pati gražiausia muzika. Tik reikia įsiklausyti, kaip ja išdainuojami ir gimtinės grožis, ir pavasario gaivumas, ir kaimynių susiėjimai…
Va tep va ir atėj pavasaris
In laukus ir in šyrdzį,
Sudūzgė paukštukai balsais gražausiais,
Tokios malonyngos ir mielos jų giesmelės.
Veržas per langus šiltėjantis oras
Lyg šauktų mani:
„Akšy in kiemų,
Gana snausc po žiemos“.
Ir, žinoma, išainu an saulukės…
Eilėraštis: „Atėj pavasaris“
Palmyros Pracuvienės meilės lyrikoje tiesiog paskęsti. Tuos pačius eilėraščius norisi skaityti vėl ir vėl… Ir kiekvieną kartą, rodos, randi dar naują atspalvį neaprėpiamos jausmų gamos. Eilėraščiai išjausti širdimi, širdyje ir subrandinti… Pirmoji autorės eilėraščių knyga „Sielos šauksmas“ išleista 2012 m. Taigi, ištisus penkerius metus Palmyra braidė po nemiga sergančias smilgas… Gal ir pačiai kartais mintys nelabai leido miegoti? Ir štai rezultatas – nuostabi 136 p. eilėraščių knyga, kurioje jausmai gražiai persipina su gamtos motyvais.
Sudėliosiu tave iš žydėjimo balto
Iš pavasario, gervių, platybės dangaus,
Iš kantrybės ir lūkesčio kranto apsemto
Ir iš šypsenos vaiko, iš juoko skambaus.
Gal savęs nepažinsi tu tokio išdailinto,
Vėjas garbanas tavo iš lėto kedens,
Pasiklysim abu mes vaivorykštės perėjoj
Iš šaltinio išgėrę gyvybės vandens.
Eilėraštis „Atsigersim vandens“.
Belieka palinkėti autorei nenustoti braidyti ir po miegančias, ir po nemiegančias smilgas ir dovanoti skaitytojams dar ne vieną poezijos knygą.
Scholastika Kavaliauskienė