Balandžio 8 d. Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Miroslavo filiale vyko edukacija „Verba – Šv. Velykų šauklė“. Likus savaitei iki Šv. Velykų švenčiamas Verbų sekmadienis. Tad kaip turėtų atrodyti tradicinė verba, kodėl pernykštės verbos šiukštu nederėtų išmesti ir kurias tradicijas svarbu atsiminti? Kas tai per šventė, kokia tikroji jos reikšmė?
Verbų sekmadienis neatsiejamas nuo pagrindinio atributo – verbos. Naujajame Testamente aprašomas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę ir kaip žmonės, sveikindami mesiją, klojo jam po kojomis palmių šakeles. Taigi, verba asocijuojasi su šiuo religiniu naratyvu, tačiau verboje įžvelgiama ir kita, archajiškesnė reikšmė, susijusi su intuityvia gamtos ir žmogaus atgimimo pavasarį pajauta.
Taigi, Verbų sekmadienis – ne vien religinė šventė. Tai ir atbundančio pavasario šventimas. Taipogi, tai viena iš pavasario atbudimo švenčių, nors pavasarį mes turime ne vieną su gamtos atgimimu siejamą šventę. Pirmiausia tai – Užgavėnės, vėliau, kovo mėnesį po lygiadienio būna Gandrinės. Tada gandras laikomas pavasario pranašu, o netrukus, Verbų sekmadienį, šventės simboliu ir būtinu atributu tampa verba, kurioje, kaip manoma, telkiasi gyvybinės jėgos. To apie Verbų sekmadienį daug kas nežino: štai kodėl jokiu būdu negalima išmesti verbos.
Kaip turėtų atrodyti tradicinė verba? Būtent gluosnis ir kadagys laikomi tipiškiausi, būtiniausi augalai, iš kurių rišama verba. Net senais laikais Žemaitijoje ir Dzūkijoje puokštės puoštos spalvotais popierėliais, juostelėmis. Nuo seno buvo tikima verbos magine galia, kad jos prisilietimas prie žemės, žmogaus gali suteikti jiems gyvybinių jėgų, sveikatos, stiprybės. Ne be reikalo Verbų sekmadienio rytą anksčiausiai atsikėlusieji šeimos nariai plakdavę verba vienas kitą, sakydami „Ne aš plaku, verba plaka, linkiu sveikatos, būti laimingam“, arba „Ne aš plaku, verba plaka, už nedėlios bus Velykos“. Tikėjimas visgi turi labai stiprią galią ir jėgą. Nors ir simboliškai, mes dabar suvokiame, jog tai yra simbolis, tai yra mūsų iš kartos į kartą keliavusi tradicija, bet tikėjimas kiekviename žmoguje gali padaryti stebuklus.
Tad, kaip jau minėjau, balandžio 8 d. į biblioteką sugužėjo pačios aktyviausios bibliotekos lankytojos ir pademonstravo savo floristinius gebėjimus. Verbų buvo surišta ir tradicinių, ir labai įdomių, įvairaus dydžio, bet su menine išmone. Bibliotekininkė Nijolė Žiūkienė edukacijos dalyvius aprūpino pačiais įvairiausiais augalais, todėl jie turėjo pilną kūrybinę laisvę savo meninių sumanymų įgyvendinimui, o pati edukacija, artėjant Velykoms, sukūrė pakilią, šventinę nuotaiką.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Miroslavo filialo vyresn. bibliotekininkė
Nijolė Žiūkienė