Alytaus Jurgio Kunčino biblioteka prasmingai, literatūriškai ir sveikatinančiai paminėjo Lietuvių kalbos dienas. Surengtas žygis „2024 literatūriniai sveikatos žingsniai: nuo J. Kunčino iki A. Jonyno“, kuris prasidėjęs nuo rašytojo vardo bibliotekos, Alytaus gatvelėmis tęsėsi iki poeto, rašytojo Antano Jonyno namų Liškiavos gatvėje.
Į žygį susirinkusius vedė gidas – muziejininkas Giedrius Bernatavičius, kuris žingsniavimą praturtino literatūrinėmis ir istorinėmis žiniomis. Stabtelint numatytose stotelėse, prisiminti šviesai ir kultūrai pasišventę žmonės.
Vienas iš sustojimų – „T“ raidės pavidalo pastatas Dariaus ir Girėno gatvėje, kitapus parko“, – taip kažkada pirmąją Alytaus gimnaziją apibūdinęs Jurgis Kunčinas. Rašto ir šviesos čia mokėsi Julius Būtėnas, Antanas Jonynas, Alfonsas Maldonis. Susidarytų nemenkas sąrašas šviesuolių, žinomų visai Lietuvai, kurie buvo glaudžiai susiję su šia mokykla. „Be Klimavičiaus ir Totoriaus, tą šviesą čia skleidė ir Bronė Buivydaitė, ir Anzelmas Matutis“, – apybraižų knygoje „Vainikas „soscinei“ rašęs Alytaus metraštininkas Jurgis Kunčinas. Būtent šią knygą, kurioje vaizdinga kalba plačiai nušviečiama Dzūkijos sostinės istorija, patarė perskaityti ekskursijos gidas.
Žingsniuojant Miesto sodo takais, išgirdome pasakojimą, kad Antanas Jonynas, užsukęs į šį parką, visada atsisėsdavo ant to paties suoliuko. O svarbiausia – jis kvėpindavo rožes. Nors ir būdamas aklas, visada atspėdavo rožės spalvą.
Galiausiai pasiektas Antano Jonyno memorialinis muziejus, kurį 1988 m. įsteigė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos rašytojų sąjunga gimtuosiuose poeto namuose. Nuo 1991 m. sausio 1 d. A. Jonyno memorialinis muziejus 
perduotas Alytaus kraštotyros muziejui.
Apsilankymas šiame muziejuje – prasmingas prisilietimas prie literato gyvenimo ir kūrybos, nes daugelis žygio dalyvių, nors ir žinoję tokį muziejų esant, tačiau jame nebuvo lankęsi. O šio susitikimo pabaigą vainikavo traškių morkyčių kramsnojimas. Pasirodo, Jonynas būdavo organizatorius ir visokias šelmystes sugalvoti. Mokyklos kieme buvo pakrikštijęs alėjas. Į „Morkų alėją“ su draugais eidavo naktį morkų pasirauti ir mokykloje jomis vaikus apdalindavo, todėl krepšelis morkų labai tiko ir literatūrinius sveikatos žingsnius skaičiuojantiems. Tokia smagia nata baigėsi pažintinė ekskursija.
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos
bibliografė kraštotyrai
Ilona Krupavičienė