Istorijos šaltinių teigimu, popieriaus karpinių menas gimė Rytų šalyse. Vėliau jis paplito po visą pasaulį. Daugelyje šalių ši dailės šaka turi senas tradicijas. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Suprantama, tai viena iš priežasčių, kad pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių.
Lietuvoje popieriaus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a. gyventojai. Pirmieji karpiniai buvo pritaikyti didikų antspaudams ženklinti ir puošti. Kai popieriaus šalyje atsirado daugiau, jis tapo prieinamas ir žemesnio luomo žmonėms. Imta jį naudoti kaimo buičiai puošti. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Nereta šeimininkė švenčių išvakarėse savo pirkią dabindavo karpytomis užuolaidėlėmis, užtiesalais ar juostelėmis ant lentynų kraštų.
Visą gegužės mėnesį Kumečių bibliotekoje buvo eksponuojama tautodailininkės Linos Kabelkaitės
karpinių paroda „Atėjus pavasariui“, skirta Motinos dienai.
Parodos išleistuvių dieną į Kumečių biblioteką atvyko pati karpinių autorė Lina Kabelkaitė. Prisėdę prie arbatos puodelio kalbėjome apie karpinių meną, sužinojome ir apie kitus autorės pomėgius, nesusijusius su karpiniais.
„Atradau ir savo kitą pašaukimą: siuvinėju, fotografuoju, audžiu juostas, o sekmadieniais vargonuoju Seirijų ir Krikštonių bažnyčiose. Esu vargonininkė savamokslė. Pabandžiau – patiko. Kažkada, paauglystėje, mokiausi M.K. Čiurlionio meno mokykloje Vilniuje. Tai buvo ne tik naudinga, bet ir prasminga pažintis su muzika“, – pasakojo Linutė.
Lina prisimena, jog siuvinėti pradėjo dar vaikystėje, o pirmoji jos siuvinėjimo mokytoja buvo mama. Sesuo ir močiutė mezgė, nėrė vąšeliu, tad nenuostabu, jog ir Linutei šie amatai sekėsi puikiai.
Pirmą kartą „profesionaliai“ karpyti pradėjo 2012 metais. Paskatinta druskininkietės tautodailininkės Dianos Lukošiūnaitės, ėmė kurti ištisus karpinių ciklus, dalyvavo gausybėje karpinių parodų.
Lina Kabelkaitė savo patirtimi noriai dalinasi su kitais, kiekvienam linkėdama gyvenime atrasti laimę nešančią prasmingą veiklą.
Atsisveikindami nesakėme „sudie“, o „iki pasimatymo“ kitose parodose Kumečiuose.
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Kumečių filialo vyresn. bibliotekininkė
Nijolė Pocevičienė