Svetainė „Dainavos kraštas“ skirta Alytaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Dainavos kraštu) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Alytaus apskritį – turtingos istorijos ir savitų tradicijų kraštą.

Lietuvos karžygį Antaną Juozapavičių prisimenant

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje parengta spaudinių ir dokumentų paroda „Lietuva! Tavo vardas mano širdy!“, skirta karininko Antano Juozapavičiaus (1894 02 13 – 1919 02 13) 130-ajam gimtadieniui  ir Vasario 16-ajai paminėti.  

Antanas Juozapavičius – Lietuvos kariuomenės karininkas, Pirmojo pėstininkų pulko vadas  ir pirmasis karininkas, žuvęs nepriklausomybės kovose prie Alytaus. Gindamas savo Tėvynės laisvę, drąsus jaunuolis žuvo kaip tik savo 25-ojo gimtadienio dieną.

1905 m. Antanas pradėjo mokytis Rygos Aleksandro gimnazijoje, už lietuvišką nusistatymą buvo pašalintas iš šeštos klasės. Tada jaunuolis ėmėsi ruoštis vaistininko profesijai, dirbo Rygos vaistinėse. Sėkmingai baigė Estijos universiteto farmacijos skyrių.

Visą tarpukario laikotarpį A. Juozapavičius buvo legendinė asmenybė. Į Lietuvos kariuomenės kūrimo sūkurį pasinėrė 1918 m. lapkritį. Valstybės Taryba paskyrė pirmąją nepriklausomos Lietuvos vyriausybę, krašto apsaugos ministro adjutantu tapo A. Juozapavičius. Karininkas buvo paskirtas I pėstininkų pulko vado pavaduotoju, kurio nuolatinė dislokacijos vieta – Alytus.

Karininko paliktą pėdsaką Alytuje įprasmina jo atminimo pagerbimui skirti ženklai, apie kuriuos rašo Alytaus miesto gidė, istorikė Birutė Malaškevičiūtė.  1919 m. vasario 14 d. A. Juozapavičius palaidotas Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios šventoriuje. 1919 m. balandžio 28 d. iškilmingai perlaidotas Alytaus miesto kapinėse, prie  Šv. Angelų sargų bažnyčios.  Nuo bažnyčios šventoriaus matyti ir A. Juozapavičiaus vardo tiltas.  Tačiau karininkas buvo nušautas ne ant šio tilto, o ant medinio, anuomet stovėjusio ten, kur prieš keliolika metų pastatyta prieplauka. Dabartinėje vietoje tiltas pastatytas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, vokiečiai tiltą susprogdino. Atstatytas sovietmečiu. Atkūrus Nepriklausomybę, tiltui sugrąžintas Antano Juozapavičiaus vardas. Jį papuošė skulptoriaus J. Zikaro sukurtas bareljefas.  1989 metais ant tilto pastatytas kalvio Vytauto Jaručio paminklas. Už tilto prasideda Antano Juozapavičiaus gatvė.   

Greta miesto sodo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pastatyti karininko A. Juozapavičiaus šaulių namai. Nuo 1989 m. kasmet Alytuje vyksta tradicinis Tarptautinis Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus atminimo dziudo turnyras. 1991 m. Alytaus miesto valdybos potvarkiu Alytaus apskrities šaulių rinktinei suteiktas karininko Antano Juozapavičiaus vardas.

2009 metais karininkui suteiktas Alytaus miesto garbės piliečio vardas.

Lietuvos kariuomenės kūrėjo Antano Juozapavičiaus asmenybė įėjo į Nepriklausomybės atkūrimo istoriją, todėl niekada neatsitiks taip, kad jo atminimas galėtų išblėsti.  

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Vyr. bibliografė kraštotyrai

Ilona Krupavičienė

0 atsakymų

Naujienos