Savo kelionę ji pradėjo spalio 20-tąją dieną Daugų Vlado Mirono gimnazijoje. Tądien veidrodinėje gimnazijos Aktų salėje vyko parodos atidarymas – bendradarbiaujant su Maironio lietuvių literatūros muziejumi buvo pristatyta 10 šio muziejaus fotografo, fotomenininko Zenono Baltrušio fotografijų, iš kurių žvelgė bene žymiausia ir tituluočiausia buvusi šios mokyklos mokinė – poetė, eseistė, tapytoja, vertėja Onė Baliukonė, „Poezijos pavasario“ (1983), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2004).
Parodos atidaryme dalyvavo fotografijų autorius Zenonas Baltrušis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Šiuolaikinės lietuvių literatūros skyriaus muziejininkė, parodos kuratorė Albina Protienė; pedagogė, artima poetės draugė, bičiulė Angelė Valienė; Onės Baliukonės sesuo Aldona Januškauskienė; filologė Onutė Bradūnienė, rašanti knygą apie tris Dzūkijos krašto poetus: Onę Baliukonę, Antaną Kalanavičių, Stasį Stacevičių.
Savo apsilankymu susirinkusiuosius pagerbė Alytaus rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius, Alytaus rajono tarybos nariai Monika Ražanauskienė ir Danielius Jakubavičius, Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos direktorė Auksė Sapežinskienė, Daugų seniūnės pareigas laikinai einanti Aušra Kuldaitė, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas; svečias šeimininko teisėmis – Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.
Mokytis į Daugų vidurinę mokyklą Onutė Baliukonytė atėjo baigusi Bukauciškių aštuonmetę. Tylią, savyje susitelkusią mergytę, turinčią išskirtinių gabumų kūrybai iškart pastebėjo tuomet čia dirbusi legendinė mokytoja lituanistė Laima Abraitytė.* „Ten atradau mažąjį stebuklą – Onę Baliukonytę, Bukauciškių kaimo Paraistės Avietėlę…“, – rašo mokytoja savo knygoje „Atsigręžus. Iš mokytojo užrašų“ (2016).
Poetės gyvenimo kelias nuo Paraistės Avietėlės iki Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės nebuvo lengvas, tarpais netgi labai dramatiškas. Bet gręžtis į Saulę, į Šviesą – visada buvo jos egzistencinis siekis. Dalį to kelio, jo fragmentus ar momentus atspindi ir Zenono Baltrušio fotografijos. Tarp jų yra tokių, kurios niekada anksčiau nebuvo viešinamos ar publikuojamos. Išsamius fotografijų aprašymus, sugulusius į ciklą „Reginti…“ parengė parodos kuratorė, muziejininkė Albina Protienė. Renginio metu verbaliniu būdu ji pasistengė atverti mums Onės Baliukonės palikimą, saugomą Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Pažymėjo, kad jis nėra didelis. Dalį eksponatų, rengiant parodas, tenka skolintis, todėl šiandien čia užsimezgę ryšiai yra svarbūs ir muziejui. Gražiai padėkojo Angelei Valienei už bendradarbiavimą, remiant muziejaus iniciatyvas. Onė Baliukonė muziejui yra padovanojusi savo eilėraščių rinkinio „Tėve mūsų gyvenime“ rankraštį ir mašinraštį, su pataisymais… Viena pirmųjų atsiliepė į tuometinio muziejaus darbuotojo, poeto, literato Alfo Pakėno prašymą paremti eksponatais… Parašė atsakymą šviesiai melsvu rašalu…
Jautriais prisiminimais apie Onę Baliukonę dalinosi Angelė Valienė, nepaprastai šiltas ir šviesus žmogus. Susipažino abi studijų metais, nuo tada ir ėjo visą gyvenimą greta. Angelė tarsi angelas sargas vis paglobodavo Onę… Tikra atgaiva jai, pavargusiai nuo miesto triukšmo, išsiilgusiai tylos, ramybės, gamtos tapdavo Angelės tėviškė prie Aiseto ežero Molėtų rajone. Eilėraščių rinktinėje „Akmuva“ skyrius „Aiseto vaisiai“ yra skirtas Angelei ir Vytautui Valiams.
Onės Baliukonės poeziją nėra lengva skaityti, ypač jaunimui. Bet Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokinėms Vakarei Juškevičiūtei, Kotrynai Dabravolskaitei, Evitai Čeplikaitei ir Liucijai Šerelytei tai pavyko puikiai! Jaunimas šiais laikais labai brandus… Sudėtingiausią F. Šopeno kūrinį talentingai atliko Alytaus rajono meno ir sporto mokyklos tęstinio fortepijono klasės mokinė Sandra Babarskaitė (mokytoja metodininkė Laima Zalanskienė). Kaipgi galima būtų kalbėti apie Onę Baliukonę, neskambant jos mėgiamai klasikinei muzikai?… Arba neišvysti šokio, kai profesorė Viktorija Daujotytė savo monografiją apie Onės Baliukonės kūrybą įžvalgiai yra pavadinusi „Šokėja virš tilto per prarają“… Šokėją virš tilto per prarają, skambant Vytauto Kernagio dainai „Laumės vaikas“ Onės Baliukonės žodžiais, tądien subtiliai įkūnijo Butrimonių šokių kolektyvo „Gojelis“ šokėja Kornelija Žitkevičiūtė (vadovė Živilė Patinskaitė).
Kančėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Monika Ražanauskienė ne tik pristatė bendruomenės kūrybines iniciatyvas, įgyvendinant projektą, bet ir apdovanojo renginio dalyvius su meile pačių pagamintomis dovanėlėmis: džiovintais obuoliais iš gimtojo poetės sodo Kančėnuose bei keraminėmis gėlytėmis, dekoruotomis poetei reikšminėmis spalvomis… violetine, švelniai žalia ir melsva.
Reikšminiai tądien buvo ir saulėgrąžų žiedai – gręžimosi į saulę ir šviesą simboliai… Alytaus rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė ir Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas juos įteikė svečiams kartu su knygomis, reprezentuojančiomis Alytaus rajoną. Kalbėdama apie tolesnį Onės Baliukonės atminimo įamžinimą mero patarėja patikino, kad bus tariamasi su visuomene.
Jaudinančiai nuskambėjo Aldonos Januškauskienės padėka visiems, kas prisimena ir puoselėja jos sesers Onutės Baliukonytės atminimą… „Ji visada man yra Onutė“, – apie šiltą seserišką ryšį bylojo jos žodžiai.
„Likimiškus“ eilėraščius, tarsi įrėminančius renginio pradžią ir pabaigą, skaitė Daugų V. Mirono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Gitana Ivanauskienė bei Sigita Juškevičienė.
Parodos leitmotyvu tapę Onės Baliukonės eilėraščio žodžiai „Lengvai lyg saulėgrąžos žiedą likimą paliesti –/ Ir virsti šviesa – – –“ svetingoje Daugų Vlado Mirono gimnazijos aplinkoje išsipildė su kaupu – šilti žodžiai apie Onę Baliukonę tarsi šviesos spinduliai lūžo salės veidrodžių paviršiuje ir atsispindėdami sukūrė ypatingą daugiamatę, daugiareikšmę aurą… Fotografijos – šviesos meno – dėka čia sugrįžo ir pati Onė, jau šalies mastu pripažinta kūrėja… Paroda gimnazijoje net du kartus keitė ekspozicinę erdvę – iš Aktų salės persikėlė į fojė, kad kuo daugiau lankytojų galėtų ją pamatyti. Nuoširdus ačiū už bendradarbiavimą gimnazijos bendruomenei, direktoriui Almantui Jakimavičiui, ūkio dalies vedėjai Astai Turskienei. Paroda iš gimnazijos iškeliavo į Daugų kultūros centrą…
Vienu iš esminių uždavinių, siekiant puoselėti žymios mūsų kraštietės, poetės Onės Baliukonės atminimą, buvo noras sutelkti kuo daugiau vietos gyventojų, įstaigų, organizacijų bendrai kultūrinei meninei veiklai, stiprinti vietos kultūrinį lauką, skatinti glaudžios kultūrinės bendruomenės susikūrimą. Nuoširdžiai dėkoju projekto dalyviams, partneriams, rėmėjams, kolegoms – visiems padedantiems ir prisidedantiems prie projekto įgyvendinimo bei bendrų ateities planų kūrimo.
Parodą galima aplankyti:
lapkričio 3–27 d. Daugų kultūros centre, Ežero g. 30, Daugai (antradieniais-penktadieniais nuo 14 iki 18 val.);
gruodžio 1–20 d. Kančėnų kaimo bendruomenės namuose, Mokyklos g. 6, Kančėnai (antradieniais- šeštadieniais nuo 11 iki 16 val.).
Kiekviena fotografija turi savo QR kodą, kurį nuskenavus išmaniuoju įrenginiu, galima perskaityti išsamų fotografijos aprašymą. Lankytojų patogumui sukurtas ir parodos bukletas, kuriame patalpinti trumpieji fotografijų aprašymai, poetės biografija. Savo atsiliepimus, nuomones, pastebėjimus lankytojai kviečiami rašyti Parodos dienoraštyje (rašyti galima apie viską, nes VISA YRA VIENA, – kartodavo Onė Baliukonė). Ačiū.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.
*Mokytojos Laimos Abraitytės mokiniais yra buvę Vytautas Kernagis, Jūratė Onaitytė, Nijolė Oželytė, Remigijus Sabulis, Algimantas Puipa… Tai viena ryškiausių asmenybių Lietuvos pedagogikoje.
Fotografijų autorė – Auksė Čyžiūtė
Rita Mikuckienė
Projekto vadovė,
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
vyresn. bibliotekininkė