Balandžio 30-ąją Varėnos viešojoje bibliotekoje buvo atidaryta Onutės Drobelienės fotografijų paroda „Skarelės“, skirta artėjančiai Motinos dienai. Nuotraukos darytos 1998–2021 m., o jose – Varėnos krašte gyvenančios mamos, močiutės, promočiutės, tiek kasdienybės darbuose, tiek švenčių metu pasidabinusios moteriškumo simboliu – skarele.
XX a. pirmojoje pusėje skarelė buvo įprastinė galvos danga tiek jaunų, tiek pagyvenusių moterų ir tik XX a. antrojoje pusėje pradėta laisviau žiūrėti į galvos pridengimą, tad skareles daugiausiai ryšėjo pagyvenusios, vyresnės moterys. Šiandien mieste jau retai kada sutiksi skarele ryšinčią močiutę, tačiau ši graži tradicija dar išlikusi kaimuose.
Onutė papasakojo apie skarelių dėvėjimo tradiciją, labai vaizdžiai pristatė parodą ir joje įamžintas ypatingas moteris – nuoširdžias, darbščias, mylinčias…. SKEPETUKĖ, KUSKELĖ, SKARUKĖ, ŠILKINĖ, DZIDZIULĖ, UŽGOBCINĖ, ILGAMAKRĖ – visi šie pavadinimai įvardija tai, ką ryšėdavo ant savo galvelių mūsų močiutės. Parodos autorė teigia, kad dar ir dabar kaimuose, kai tik ketini fotografuoti, moterys skuba persirengti ir… grįžta tiesiog su kita skarele, nes skarelė buvo ypatingas garderobo atributas ir, kaip teigė pačios skarelių nešiotojos, „Gali turėc kiek nori sukenkaitių, ale jagu neturi skepetukių pamainos – nikdi neatrodysi pasrėdius…“.
Autorės kvietimu, skarelėmis ryšėjo ir renginio žiūrovės, jas Motinos dienos proga sveikino moksleiviai ir įteikė pačių pieštus atvirukus. Visoms buvo gera prisiminti močiučių skarelių gėlėtus raštus, ryškias audinių spalvas, daugelis pasipuošė iš mamos ar močiutės paveldėtomis skarelėmis. Specialiai mamoms skirtą muzikinę programą atliko Judita bei Varėnos švietimo centro vokalinė grupė (vad. Vaida Žilinskienė). Judita padainavo lietuvių liaudies dainą „Dėkui motulai“, o mergaitės renginį užbaigė nuotaikinga daina „Mamos suknelė“ (aut. N. Čereškevičienė).
Paroda veiks iki gegužės 31 d.
Onutė (Navikaitė) DROBELIENĖ etnografė, pedagogė, tautodailininkė, etnokultūrinių renginių organizatorė. 
1971–1975 m. baigė Rokiškio kultūros mokyklą ir įgijo režisierės specialybę. Dirbo Anykščių rajono ir miesto kultūros įstaigose.
1977–1982 m. studijavo Leningrade (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija). Įgijo teatro ir kino režisierės specialybę. 1982–1987 m. dirbo Kapsuko (dabar – Marijampolė) kultūros mokykloje, vėliau O. Sukackienės pedagoginėje muzikos mokykloje. Dėstė režisūrą ir sceninę kalbą, renginių organizavimą, teatro istoriją.
Nuo 1987 m. O. Drobelienė gyveno ir dirbo Marcinkonyse. Čia su bendraminčiais įkūrė Marcinkonių etnografijos muziejų, prisidėjo prie Margionių klojimo teatro veiklos, organizavo senųjų amatų mokymo seminarus, surinko didžiąją dalį Marcinkonių etnografijos eksponatų, parengė ekspozicijas pirkioje, kluone, svirne, užrašė senųjų dzūkų prisiminimus apie vaško paruošimą, žvakių gamybą bei kitus amatus. Kartu su kino operatoriumi V. Plytniku sukūrė dokumentinį kino filmą ,,Skroblus“ apie 5 DNP kaimus (2005 m.).
2009 m. (kartu su fotografu A. Baltėnu ) išleido knygą ,,Šilų dzūkai“.
Nuo 2008 m. dirbo Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos – Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialiste, kur buvo atsakinga ir už kultūros paveldą Lietuvos saugomose teritorijose.
Tai tik dalis O. Drobelienės nuveiktų darbų, šiandien ji gyvena Margionių kaime, laisvalaikiu vis renka etnografinę medžiagą, fotografuoja, yra Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos narė, aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime.