Svetainė „Dainavos kraštas“ skirta Alytaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Dainavos kraštu) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Alytaus apskritį – turtingos istorijos ir savitų tradicijų kraštą.

„Tikėjau, tikiu ir tikėsiu Lietuva: VASARIO 16-OSIOS AKTO ALYTAUS KRAŠTO SIGNATARAI“

 

 Sukako 105-eri metai, kai Pirmoji Lietuvos valstybės taryba paskelbė Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Šiai ypatingai dienai atminti Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje parengta dokumentų ir spaudinių paroda, primenanti, jog prie šio svarbaus istorinio įvykio prisidėjo ir Alytaus krašte gyvenę bei dirbę drąsūs ir atsakingi žmonės – Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Justinas Staugaitis – Lietuvos istorijoje užimdami itin garbingą padėtį.

„Istoriniai šaltiniai, liudijantys apie Mirono gyvenimą ir veiklą, rodo, kad jis buvo ne vien aktyvus Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvis, bet ir santūrus, lietuvišką visuomeninę ir kultūrinę veiklą nuolat skatinęs ir dosniai rėmęs, artimiesiems, kaimynams ir parapijiečiams dažnai pagelbėdavęs dvasininkas. Pamėgęs Dzūkiją, buvo įsikūręs Bukaučiškių dvare prie Didžiulio (Daugų) ežero“, – rašė Vilma Bukaitė knygoje „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“.

Vieno iš keturių kunigų, pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, Alfonso Petrulio, dvasinė veikla visą jo gyvenimą buvo glaudžiai susijusi su lietuvybės puoselėjimu. Per dvidešimt devynerius kunigavimo metus iš vienos parapijos į kitą jam teko kraustytis net devynis kartus – dažniau nei daugumai kunigų. Vilnius, Bogdanovas, Joniškis, Maišiagala, Nalibokai, Marcinkonys, Pivašiūnai, Paparčiai, Musninkai – per šias vietas driekėsi A. Petrulio gyvenimo kelias, jis buvo vikaru ar klebonu. Ilgiausiai užsibuvo tik Pivašiūnuose, kur praleido 16 metų. Visi šitie kilnojimai nebuvo lengvi, bet visada jam patys svarbiausi buvo valstybės reikalai.

„Aš to Alytaus niekad nebuvau matęs“, – taip apie Alytų kalbėjo iš Telšių kilęs Justinas Staugaitis, sužinojęs, jog, baigęs Seinų kunigų seminariją ir įšventintas į kunigus, jis paskirtas vikaru į šį miestą, kuriame 1890 metų rugsėjo pirmosiomis dienomis pradėjo dvasininko kelią.

Lietuvai nusipelniusias asmenybes bei jų veiklą sudėtingu istoriniu laikotarpiu nuolat primena jų įamžinimui skirti atminimo ženklai ir iniciatyvos. Taip pat labai svarbu, kad signatarų atminimas eitų iš kartos į kartą, kad įsišaknytų jaunų žmonių atmintyje.

 

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Vyr. bibliografė kraštotyrai Ilona Krupavičienė

 

0 atsakymų

Naujienos