Kiekvienas kaimynas turi savo kaimyną

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos erdvė prisipildė istorinių prisimimų – čia atidaryta miesto bendruomenių surengta paroda. Šį kartą bibliotekos durys plačiai atsivėrė Senamiesčio ir Dvaro seniūnaitijoms, kurios bendromis jėgomis parengė parodą „Kiekvienas kaimynas turi savo kaimyną“.

Parodos sumanytoja – Dvaro seniūnaitijos seniūnaitė Aldona Marcinkevičienė. Tai aktyvi, idėjų nestokojanti alytiškė, nuoširdžiai puoselėjanti istorinę senojo Alytaus atmintį.

Parodos ekspoziciją sudaro autentiški kadrai iš asmeninių archyvų, kuriuose atgaivintas tas laikmetis, kai tuometinio Alytaus miestelio žmonės pažinojo vieni kitus vardais, o kaimynystė buvo savaime suprantama vertybė. Nuotraukose užfiksuotos akimirkos tarsi pasakoja to meto gyventojų istorijas. Tai žmonės, kūrę miestą, turėję savo amatus, šventę ir liūdėję kartu. Jų kasdienybė šiandien tapo istorija.

Kiekvienoje nuotraukoje įamžinta ne tik tam tikra vieta, bet ir kaimynas, svarbi bendruomenės dalis. Tai ir Alytaus miesto sodo įkūrėjas Vytautas Marcinkevičius, daktaras Stasys Kudirka su ligoninės darbuotojais, Dainų šventės akimirkos, krikštynos ir dar daug kitų užfiksuotų miestui svarbių istorinių kadrų.

Paroda primena, kad istorija gyva ne tik knygose ar archyvuose – ji slypi žmonių atmintyje ir kruopščiai išsaugotoje senoje fotografijoje. Žvelgdami į praeitį, geriau suprantame ir save, ir bendruomenę, kuriai priklausome.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja

Ilona Krupavičienė

Biblioteka – ne tik knygų namai, bet ir pulsuojantis kultūros centras, praturtinantis bendruomenės gyvenimą įvairiomis patirtimis. 2025 m. Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (ARSVB) Verebiejų filiale įgyvendinamas tęstinis projektas „Menas Verebiejų krašto gyventojų gerovei“. Projektą finansuoja Alytaus rajono savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir fizinis asmuo – Jolanta Labutytė. Šį kartą gyventojai buvo pakviesti į tris skirtingas, tačiau viena kitą papildančias veiklas.

Teatras bibliotekoje
Rugpjūčio pradžioje projektą pradėjo Kauno kultūros centro Kazio Binkio teatro spektaklis „Šiurpūs įvykiai Pabališkių karčemoje“, režisierė – Nida Vita Žilinskienė. Žiūrovai pasinėrė į intriguojančią ir šiek tiek mistišką istoriją, paremtą lietuvių tautosaka. Spektaklyje netrūko įtampos, nuotykių ir švelnaus pamokymo. Teatro magija suteikė progą patirti literatūros ir scenos meno sintezę.

Edukacija vaikams – „Grimo paslaptys“
Antroji veikla buvo skirta jauniesiems lankytojams. Alytaus miesto teatro edukacijoje „Grimo paslaptys“, kurią vedė šaunioji aktorė Ona Gudaitytė, vaikai susipažino su teatro ir kino užkulisiais: sužinojo, kaip kuriami personažai, kokias priemones naudoja grimo meistrai, o patys buvo „pagražinti” specialiais dažais. Tai buvo ne tik kūrybinis užsiėmimas, bet ir puiki proga pažinti grimo bei teatro istoriją, ugdyti vaizduotę ir drąsą išbandyti naujus dalykus.

Puodeliavimo dirbtuvės su Nomeda Marčėnaite
Projektą užbaigė ypatingas susitikimas su keramike Nomeda Marčėnaite. Kalbėta ne tik apie puodelius, keramiką ir spalvas, bet ir apie gyvenimą, kūrybą, laisvę bei drąsą kurti. Tai buvo priminimas sau ir visiems mums: svarbiausia kūryba vyksta kasdien, o jos rezultatas – vakare sau pasakyti, kad buvo puiki diena. Dirbtuvės suteikė progą atsipalaiduoti ir atrasti, jog menas gali būti puiki terapija.

Trijų veiklų jungtis
Spektaklis, edukacija ir kūrybinės dirbtuvės sukūrė nedalomą projekto visumą, kurioje susipynė pažinimas ir kūryba. Džiugina, kad projekto veiklos pritraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų seniūnijų bei savivaldybių. Dar smagiau, kad pasiruošimas šioms veikloms sutelkė būrį savanorių, kurie aktyviai prisidėjo prie pasirengimo.

Kitais metais projektas vyks paskutinį kartą, todėl mums labai svarbu, kad jo veiklos būtų reikalingos, įdomios ir atlieptų gyventojų kultūrinius poreikius. Kviečiame pasidalyti savo idėjomis ir lūkesčiais – užpildykite trumpą apklausą. Jos rezultatai padės organizuoti tikslingesnes kitų metų veiklas.
Laukiame jūsų norų ir svajonių čia:
https://forms.office.com/e/Xhg3vpdsZQ

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Verebiejų filialo vyresn. bibliotekininkė, projekto vadovė
Irma Žvinakienė

„Aš negaliu nesiuvinėti. Gal gimiau su adata rankose?“ – šiuos žodžius tardavo Onutė Tumasonytė-Rasymienė, nepaprasto likimo moteris, kurios rankdarbiai ir gerumas nepamirštami Alytaus krašte. Jos gyvenimas buvo ilgas ir prasmingas, kupinas tremties kančios, darbštumo, tikėjimo bei kūrybos šviesos.

Iš darbščios šeimos – į tremties kelią

Onutė gimė darbščioje Tumasonių šeimoje Mankūnų kaime, Alytaus rajone. Šeima garsėjo vieningumu, šiluma ir darbštumu. Tačiau gyvenimą netikėtai sudrumstė sovietinė okupacija. Tumasoniai, kaip ir daugybė kitų lietuvių, buvo ištremti į Sibirą: toli nuo namų, nuo gimtos žemės.

Mažajai Onutei teko iškęsti šaltį, alkį ir ilgesį. Ji dirbo anglių kasykloje, nors buvo vos paauglė. Tremtyje Onutė greitai subrendo: jos širdyje įsižiebė troškimas padėti šeimai ir išlikti žmogumi, nepaisant visko.

Siuvinėjimas – kaip išsigelbėjimas

Sibiro toliuose Onutė atrado tai, kas lydėjo ją visą gyvenimą – siuvinėjimą. Viena lietuvė mergina subūrė siuvinėtojų būrelį, ir Onutė su džiaugsmu prisijungė. Adata tapo jos paguoda, o siūlai – tylia malda. Jos pirmasis darbelis – alyvų puokštė – tapo simboliniu tremties paveikslu, primenančiu gimtuosius laukus ir pavasarius Lietuvoje.

„Kai siuvinėju, pamirštu viską: ligas, rūpesčius, tremtį“, – yra sakiusi Onutė. Per kiekvieną kryželį ji išsiuvinėdavo dalelę savo vilties ir tikėjimo.

Sugrįžimas į Tėvynę ir šeimos kūrimas

1958 metais, po dešimties metų tremties, Onutė su šeima grįžo į Lietuvą. Čia jos laukė kitas išbandymas: viską reikėjo pradėti iš naujo. Ji įsidarbino, o netrukus sutiko gyvenimo draugą Alfonsą Rasymą. Kartu jie sukūrė jaukius namus Seimeniškių kaime, Miroslavo parapijoje. Susilaukė dviejų dukrų: Jūratės ir Justinos.

Gyvenimas nelepino. 1975 metais Onutė neteko vyro, tačiau nepasidavė. Siuvinėjimas tapo jos prieglobsčiu, gyvenimo prasmės šaltiniu ir būdu išlieti sielos stiprybę. Tuo laikotarpiu gimė daugybė jos kūrinių: nuo gėlių kompozicijų iki religinės tematikos paveikslų.

Rankdarbiai – tarsi malda

Onutės darbai stebina iki šiol. Jos namai buvo tarsi muziejus: ant sienų kabėjo kruopščiai išsiuvinėti paveikslai, stalus puošė takeliai, o sofą – pagalvėlės su gėlėmis, kryželiais ir liaudies ornamentais. Vienas iš žymiausių kūrinių – „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“, spinduliuojantis šilumą ir dvasinį šviesumą.

Kiekvienas siuvinys – tai jos gyvenimo kelias, kupinas meilės, tikėjimo ir kantrybės. Jos rankos išmokė daugelį – dvi anūkes, Justiną ir Rūtą, kurios tęsia šį kruopštų amatą jau Švedijoje.

Atmintis ir palikimas

Onutės gyvenimo istorija susipynusi su jos šeimos ir Tėvynės istorija. Tremties skausmas, sugrįžimo džiaugsmas ir kūrybos dvasia lydėjo visą Tumasonių giminę. Jos broliai ir seserys tapo išsilavinusiais, veikliais žmonėmis, tačiau pati Onutė liko šalia žemės ir žmonių, iš kurių kilo tyliai, be skundų, bet su širdimi, kurioje tilpo visa Lietuva.

Onutė Tumasonytė-Rasymienė paliko po savęs gausybę siuvinėtų kūrinių ir pavyzdį, kaip per kūrybą galima išsaugoti žmogaus orumą. Jos darbai šiandien – tai tylūs tremties metraščiai, siūlu išsiuvinėta istorija.

Amžinas žydėjimas

Kai Mankūnų laukuose pavasarį pražysta alyvos, atrodo, kad kartu su jomis sužydi ir Onutės atminimas. Alyvos – jos pirmojo siuvinio motyvas ir jos dvasios simbolis.

Kaip rašė Bernardas Brazdžionis:
„Gimtosios žemės ilgesy tu ateini iš pat piliakalnių širdies,
Iš pačio židinio šventų namų, –
Ir nematau aš pro tave kitos žvaigždės,
Ir nežinau kitų taip žudančių skausmų…“

Onutės rankdarbiai tebesaugo šilumą, o atminimas gyvena tų, kurie ją pažinojo, širdyse.

Viešosios vaizdinės informacijos rengimo darbuotoja A. Čyžiūtė

Spalio 8-ąją Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Miroslavo filiale vyko šiltas ir prasmingas susitikimas su rašytoja Elvyra Biliūte-Aleknavičiene, kurios naujausia knyga „Prasmingi likimai“ subūrė literatūros mylėtojus, kultūros darbuotojus ir bendruomenės narius.

Apie autorę

Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė – ilgametė švietimo darbuotoja, rašytoja, apybraižų ir publicistikos kūrėja, jau daugelį metų savo tekstuose fiksuojanti žmonių likimus, atmintį, moralines vertybes bei Lietuvos istorijos atspindžius. Jos kūryboje dominuoja pagarba žmogui, jo darbui, kilnumui ir ištvermei – savybėms, kurios dažnai lieka nepastebimos, bet sudaro tikrąją tautos stiprybę.

Knygos pristatymas

Į renginį atvykusius svečius pasveikino bibliotekininkė Nijolė Žiūkienė. Ji kreipėsi į susirinkusiuosius šiais žodžiais:

„Sveiki, mieli literatūros bičiuliai. Šiandien susirinkome į labai prasmingą susitikimą – knygos „Prasmingi likimai“ pristatymą. Ši knyga nėra romanas ar išgalvota istorija. Tai apybraižos apie žmones, kurių gyvenimai, darbai ir pavyzdys yra prasmingi mums visiems. Tai pasakojimai, kurie išsaugo atmintį, įkvepia ir leidžia iš naujo įvertinti žmogaus gyvenimo prasmę“.

Autorė pasidalijo mintimis, kaip gimė šios knygos idėja, kam ji buvo dedikuota ir kaip buvo renkama medžiaga. Ji pasakojo, kad kiekviena apybraiža – tarsi gyvas susitikimas su žmogumi, kurio gyvenimas paliko šviesos pėdsaką Lietuvos istorijoje. Pokalbio metu buvo aptarta, ar rašytojai svarbesnis faktinis tikslumas, ar emocinė istorijos pusė, kaip gimsta pasakojimų įkvėpimas ir kaip šie likimai vienas su kitu susiję.

Muzikinės akimirkos ir dalyvių mintys

Renginio atmosferą praturtino muzikos akordai: dainas dovanojo Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro Krokialaukio filialo kultūrinės veiklos vadovas Virgilijus Jaseliūnas bei Luksnėnų filialo kultūrinių renginių organizatorė Jūratė Matulevičienė. Jų atliekami kūriniai sukūrė jaukią, bendrystės kupiną nuotaiką.

Klausytojai taip pat įsitraukė į pokalbį: bibliotekininkė parengė klausimų apie apybraižų rašymo svarbą, jų reikšmę kultūrinei atminčiai bei bendruomenės savivokai. Gražiomis mintimis apie knygą ir jos vertę dalijosi istorikas Gintautas Šapoka, Jonas Juravičius ir Albina Sviderskienė.

Prie arbatos puodelio nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė buvusi mokytoja Danutė Radzevičienė, pabrėžusi, kad tokie susitikimai skatina branginti žmones, kurie savo kasdieniu darbu kūrė tautos tapatybę, ugdė dorą ir meilę Tėvynei.

Pagerbtos asmenybės

Renginio metu buvo plačiau pristatyta ir viena iš knygoje minimų asmenybių – Onutė Tumasonytė-Rasymienė, kurios siuvinėtų paveikslų paroda šiuo metu eksponuojama Miroslavo bibliotekoje. Tai buvo puiki proga dar kartą prisiminti žmones, kurie savo kūryba ir darbu praturtino ne tik vietos, bet ir visos Lietuvos kultūros lobyną.

Apibendrindamos renginį, bibliotekininkė ir autorė pabrėžė, kad knygoje aprašyti žmonės – kunigai, mokytojai, tremtiniai, Pasaulio tautų teisuoliai (gelbėtojai), kultūros veikėjai – yra tarsi viena dvasinė šeima, kuri per laiką perduoda tikėjimą, šviesą, kultūrą ir meilę Tėvynei.

Prasminga popietė – gyvosios atminties pamoka

Šis knygos pristatymas tapo ne tik literatūros renginiu, bet ir jautria gyvosios istorijos pamoka. Tai buvo akimirka, kai susitiko praeitis ir dabartis, kai žmonės galėjo pasidalinti prisiminimais, patirtimi, o svarbiausia – pajusti bendrystę. Tokie susitikimai įkvepia saugoti savo krašto istoriją, didžiuotis jo žmonėmis ir tęsti jų pradėtus darbus. Padėkos žodžiai už pagalbą perduodami IĮ savininkėms Danutei ir Vitalijai Šicienėms.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Miroslavo filialo vyresn. bibliotekininkė
Nijolė Žiūkienė

2025-ieji visoje Lietuvoje paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint 150-ąsias šio genijaus gimimo metines. Šiai progai neabejinga liko ir Mikalavo bendruomenė, surengusi ypatingą renginį – dokumentinio filmo „Čiurlionis po Čiurlionio“ peržiūrą. Į susitikimą atvyko kūrybinės grupės nariai: režisierius Mikas Žukauskas ir operatorius, mūsų kraštietis, Eitvydas Doškus.

Po peržiūros vyko atviras ir įkvepiantis pokalbis su filmo autoriais. Režisierius Mikas Žukauskas pasidalijo filmo kūrimo užkulisiais bei mintimis apie tai, kaip šiandien kuriamas ir perduodamas Čiurlionio pasakojimas naujoms kartoms.

Renginys tapo prasminga duokle M. K. Čiurlionio genijui, o kartu – puikia proga gyvai pabendrauti su talentingais kūrėjais, tarp kurių vienas – mūsų krašto pasididžiavimas Eitvydas Doškus. Mikalavo bendruomenė su džiaugsmu prisidėjo prie Čiurlionio metų minėjimo, dar kartą įrodydama, kad menas ir kultūra gyvuoja bei puoselėjami ir regionuose.

Ačiū Eitvydui, kad parvežė šią prasmingą kultūros dovaną į gimtąjį kraštą! Tai buvo nuostabi proga pažvelgti į Čiurlionio palikimą šiuolaikiniu žvilgsniu ir pasidžiaugti talentingų kraštiečių sėkme.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Mikalvo filialo vyren. bibliotekinkė
Renata Stanevičienė

Saulėtą rudens popietę Alytaus Dainų slėnyje įvyko jaukus renginys – „Žalčio fenomenas“, subūręs visus, pasiilgusius lietuviškos mitologijos dvasios, bendrystės ir gamtos magijos. Tai buvo ne tik pramoga, bet ir gili kultūrinė patirtis.

 „Žaltys simbolizuoja ryšį su gamta, cikliškumą, atsinaujinimą ir yra siejamas su išmintimi bei namų dvasia. Mes pabandėme į Žalčio simboliką pažvelgti nauju žvilgsniu, todėl šis simbolis tapo įkvėpimo šaltiniu įvairioms meninėms interpretacijoms – pradedant teatralizuotais žaidimais ir baigiant danguje skraidančiais mitiniais aitvarais“, – sako projekto vadovė, vyresn. bibliotekininkė projektinei veiklai Agnė Grigaliūnė.

Daugybę žalčio paslapčių atskleidė muziejininkė Rasa Stanevičiūtė. Taip pat renginio metu vyko įvairūs tradiciniai žaidimai, kuriuose dalyvavo tiek vaikai, tiek suaugusieji, visus jungė azartas, juokas ir gera nuotaika. Skambėjo autentiškos lietuviškos sutartinės, atgaivinusios senųjų laikų dvasią ir leidusios pasinerti į garsų meditaciją. Jas atliko Rasa Urbonienė iš studijos „Sakralus garsas“.  

Į kūrybines dirbtuves ir mažus, ir didelius pakvietė „aitvarų užkalbėtojas“ Marius Abramavičius kartu su kolega Donatu Dumskiu. Dalyviai patys gamino vėjo tūbas – simbolinius, vėją gaudančius objektus, kurie nuo seno siejami su oro stichija ir garsų pasauliu. Kiekviena tūba tapo ne tik kūrybiniu darbu, bet ir savotišku amuletu, įprasminusiu žmogaus ryšį su gamta. 

 Vyko ir žalčiukų slėpynės. Greičiausiai suradusieji 12 paslėptų žalčiukų, turėjo galimybę juos išmainyti į kavos puodelį šalia esančioje kavinėje „Pasimatymas“. O į fotosesiją pakvietė Eglė Žalčių karalienė, lyg iš senosios sakmės nužengusi.

Renginio kulminacija – įspūdingo dydžio aitvarų skrydis  nuo Baltosios rožės tilto – buvo išties magiškas momentas. Aitvarai, simbolizuojantys turtus, dvasinę išmintį ir paslaptingas gamtos galias, pakilo virš Dainų slėnio kaip ženklas, jog senosios tradicijos gyvos ir šiandien. Vienas jų buvo skirtas dailininkui, kompozitoriui M. K. Čiurlioniui, šiais metais mininčiam 150-ąsias gimimo metines.

Sekančią savaitę įvyko suplanuotas žygis, kuris sudomino visą būrį aktyviai leisti laiką mėgstančių alytiškių. Takais, kur kadaise keliavo Žaltys, vedė gidė Birutė Malaškevičiūtė.

„Žalčio fenomenas“ paliko gilų įspūdį kiekvienam dalyviui – tai buvo tarsi kelionė į senųjų laikų pasaulį, kuriame žmogus, gamta ir mitologija gyveno harmoningai. Šis renginys priminė, kad mūsų šaknys slypi giliai – ir kad verta jas pažinti, puoselėti ir perduoti kitiems.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos

Vyr. bibliografė kraštotyrai

Ilona Krupavičienė

2025 m. rugsėjį Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių filialas sulaukė išskirtinio svečio: čia apsilankė žymus Lietuvos genetikas, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sliesaravičius (g. 1939). Šis susitikimas buvo ypatingas ne tik bibliotekos bendruomenei, bet ir visiems, besidomintiems mokslu, lietuviškosios genetikos raida bei asmeninėmis patirtimis.

Vizito metu profesorius bibliotekai padovanojo tris savo autorines knygas „Nuo laboranto iki akademiko“, išleistas 2025 metais. Šis leidinys – ne tik mokslininko autobiografija, bet ir vertingas liudijimas apie Lietuvos genetikos mokslo raidą. Knygoje autorius atvirai pasakoja apie profesinį kelią, prasidėjusį nuo laboranto pareigų ir pasibaigusį akademiko vardu. Tai įkvepianti istorija apie atsidavimą mokslui, ištikimybę vertybėms ir asmeninį augimą sudėtingų istorinių bei socialinių aplinkybių fone.

Profesoriaus dovana papildė bibliotekos fondus vertinga literatūra, kuri sudomins ne tik mokinius ir pedagogus, bet ir visus, besidominčius Lietuvos mokslininkų pasiekimais bei gyvenimo keliais.

Nuoširdžiai dėkojame profesoriui Algirdui Sliesaravičiui už šią prasmingą dovaną, kurios vertė yra ne tik edukacinė, bet ir kultūrinė. Džiaugiamės, kad mūsų bibliotekoje lankėsi toks iškilus žmogus: tai didelė garbė ir paskata puoselėti žinių sklaidą bei domėjimąsi Lietuvos mokslu.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Butrimonių filialo vyresn. bibliotekininkė
Asta Daironienė

2025-aisiais minime ypatingą jubiliejų: vienam iškiliausių visų laikų lietuvių menininkų Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui sukanka 150 metų. Makniūnų kaimo biblioteka prisijungė prie visoje Lietuvoje vykstančių renginių, skirtų šiai sukakčiai paminėti.

Gimęs Varėnoje ir gyvenęs vos 36 metus, Čiurlionis išvystė savitą stilių: sukūrė apie 300 tapybos ir grafikos darbų, maždaug 400 muzikos kūrinių, taip pat paliko poezijos bei publicistikos tekstų, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Jis domėjosi ne tik menu, bet ir geologija, chemija, fizika, astronomija, istorija, filosofija, religijomis, mitologija ir kitomis sritimis. Tai asmenybė, sujungusi didžiulį talentą, galingą vaizduotę ir aistrą pažinti pasaulį.

Makniūnų bibliotekoje veikia paroda „Vainikas Čiurlioniui“, kurioje pristatoma ne tik įvairių leidinių, skirtų kūrėjui, bet ir M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Zodiakas“ reprodukcijos.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Makniūnų filialo vyresnioji bibliotekininkė
Berūta Sadauskienė

Rugsėjo 18 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta Juozo Valentukevičiaus knyga „Grybaulia. Šilinių dzūkų kaimas“.

Susirinkusieji turėjo progą išgirsti paties autoriaus pasakojimą apie knygos gimimą, Dzūkijos istorijos ir etnografijos vertę. Renginyje dalyvavo knygos redaktorė, VDU profesorė, habil. dr. Rūta Petrauskaitė bei knygoje publikuotų prisiminimų autorė Genė Maziukienė (Utovkaitė). Svečius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

Šiltas pokalbis, prisiminimai bei gyvi liudijimai dar kartą priminė, kokia svarbi yra mūsų krašto atmintis ir žmonės, kurie ją saugo. Ši knyga aktuali ne tik Grybaulio krašto žmonėms, bet visiems, kurie domisi istorija, etnografija bei gyvais žmonių liudijimais.

Europos paveldo dienos – tai puiki proga ne tik prisiminti mūsų krašto istoriją, bet ir ją pajausti savo akimis bei kojomis. Šiemet šią dieną paminėjome išsiruošdami į žygį po vaizdingas Radžiūnų apylinkes.

Pirmasis mūsų sustojimas buvo senosiose Radžiūnų kapinėse. Čia tvyro ypatinga ramybė, leidžianti susimąstyti apie laiką ir žmones, kurie gyveno šiame krašte prieš daugelį metų. Manoma, kad kapinės įkurtos XIX a. pradžioje.

Po ramaus pasivaikščiojimo kapinėse žygį tęsėme linksmesne nata – aplankėme Radžiūnų ežerėlį, kuris mūsų krašte pramintas „mistiniu“. Taip jis vadinamas todėl, kad vienais metais visai išdžiūsta, o kitais būna pilnutėlis vandens. Užsukome į Tarzaniją, kur, nusipirkę kavos, tęsėme kelionę vaizdinga panemune. Galiausiai, kupini įspūdžių, pasiekėme Radžiūnų piliakalnį, esantį Vidzgirio botanikos draustinyje. Įkopę į jo viršūnę prisiminėme, kad piliakalniai kadaise buvo svarbūs gynybiniai taškai ir šiandien liudija apie senąją Lietuvos istoriją.

Šis žygis buvo puikus būdas praleisti dieną: sujungėme pažinimą, fizinį aktyvumą ir nuotykius. Grįžome pavargę, bet su šypsenomis, pilni naujų įspūdžių. Ačiū visiems dalyviams už turiningai praleistą dieną.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Radžiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Lina Galinienė

Minėdami Europos paveldo dienas, šiltą rugsėjo 20-osios popietę Pivašiūnų amatų centro darbuotojai Vytautas ir Stasė, Pivašiūnų seniūnijos seniūnas Algis Marcinkevičius, bibliotekininkė Irma bei Pivašiūnų seniūnijos gyventojai susibūrė į žygį po vaizdingiausius krašto piliakalnius: Einoronių ir Pivašiūnų.

Dalyviai, nešini gera nuotaika ir noru drauge praleisti laiką, išsiruošė į 10 kilometrų žygį, vedantį po gražiausius istorijos kampelius.

Žygio metu jie grožėjosi gamta, daugiau sužinojo apie piliakalnių istoriją. Sustojimų metu dalyviai bendravo, dalijosi prisiminimais apie Pivašiūnų krašto praeitį ir atsakinėjo į klausimus apie Einoronių bei Pivašiūnų piliakalnių įsimintiniausias datas.

Žygį vainikavo amatų centro darbuotojo Vytauto sutikimas su dainomis ant Pivašiūnų piliakalnio bei bendras sustojimas, kur visi pasivaišino užkandžiais ir kava. Tai buvo puiki proga stiprinti bendruomeniškumą ir artimiau pažinti savo krašto piliakalnius.

Šis žygis tapo gražia bendruomenės susibūrimo priemone, parodžiusia, kokia turtinga ir graži yra Pivašiūnų seniūnijos gamta bei kultūrinis paveldas.

Nuoširdžiai dėkojame visiems žygio dalyviams.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Pivašiūnų filialo vyresnioji bibliotekininkė
Irma Patinskaitė

Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys renginiai, skirti kultūros paveldo pažinimui. Makniūnų kaimo bibliotekos lankytojai šiemet aplankė Ryliškiuose esančią Šv. Monikos bažnyčią: vienintelę Lietuvoje, pavadintą šiuo vardu.

Bažnyčia – ne tik religinis pastatas, bet ir gyvas istorijos liudytojas. Pirmoji koplyčia Ryliškiuose buvo pastatyta 1918 m. kunigo Juozapo Čapliko iniciatyva, o 1924 m. įkurta parapija. 1932 m. iškilo nauja mūrinė bažnyčia. 1944 m. gruodžio 24–25 d., per Klepočių tragediją, joje slėpėsi žmonės. 1953 m. pradžioje bažnyčia buvo sudeginta. Nuo to laiko parapijiečiai meldėsi sodybose, o nuo 1983 m. – Bugonių kaimo kapinėse.

1989 m. parapijiečių iniciatyva gautas leidimas naujos bažnyčios statybai, o 1990-aisiais pašventintas būsimos šventovės pamatų kertinis akmuo. 1993 m. bažnyčia buvo pašventinta. Ją suprojektavo architektas Linas Kalibata, o pagrindinį altorių sukūrė mūsų krašto menininkas – skulptorius ir poetas Albertas Belevičius.

Plačiau apie šio krašto istoriją galima sužinoti S. Kavaliauskienės knygoje „Ryliškiai. Gyvenimas Nemuno vingyje“.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Makniūnų filialo vyresnioji bibliotekininkė
Berūta Sadauskienė

Europos paveldo dienos – tai kiekvieną rugsėjį vykstantys nemokami renginiai, skirti kultūros paveldo pažinimui.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Butrimonių ir Eičiūnų filialai, bendradarbiaudami su Butrimonių gimnazija, suorganizavo istorinę pamoką gimnazijos moksleiviams.

Jos metu mokiniai aplankė Butrimonių Išganytojo bažnyčią, senąsias žydų kapines ir partizanų paminklą. Pažintinę pamoką vedė Butrimonių gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė Dalia Adžgauskienė. Ji papasakojo ir priminė šių objektų istorijas, svarbias datas, paminėjo istorines asmenybes bei faktus.

Dėkojame mokytojai metodininkei D. Adžgauskienei už prasmingą bendrystę ir pasidalytas žinias. Aplankyta bažnyčia – ypatingas istorinis objektas, turintis romantizmo bruožų.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Eičiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Milda Stanevičienė

Rugsėjo 11 dieną Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Miroslavo filiale įvyko ypatingas renginys – Elės Radzevičiūtės–Andriuškevičienės knygos „Sušaudyta kūryba“ pristatymas.

Šios knygos leidybos idėją ir įgyvendinimą inicijavo Lazdijų rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė, kuri dalijosi mintimis apie kūrinio reikšmę ir istorinės atminties išsaugojimą. Į pristatymą taip pat atvyko autorės dukra Onutė Vaišnorienė bei marti, Lazdijų muziejaus darbuotoja Daiva Andriuškevičienė.

Renginio dalyviai turėjo progą pasiklausyti eilėraščių, virtusių dainomis: juos atliko Kumečių kaimo bendruomenės kapelos „Kaimynai“ kolektyvas, vadovaujamas Audros Granskienės. Bendruomenė ne tik dovanojo savo muziką, bet ir papildė bibliotekos fondą vertinga knyga apie piliakalnius.

Pristatymo metu bibliotekininkė Nijolė Žiūkienė priminė, kad žmonių gyvenimai sudaryti iš šviesių ir tamsių etapų: jie visi tampa istorijos puslapiais. Vieną tokį puslapį renginyje padėjo atversti ir jaunieji Miroslavo gimnazijos šauliai su vadove Aušra Asakavičiene.

Savo prisiminimais apie autorės išgyvenimus ir stiprybę dalijosi dukra Onutė Vaišnorienė: „Mama buvo stipri moteris. Net sunkiausiomis dienomis ji neprarado tikėjimo žmogumi ir kūryba“. Knygos atsiradimo istoriją atskleidė projekto vykdytojos Asta Mickevičienė ir Daiva Andriuškevičienė: „Norėjosi, kad autorės kūryba nebūtų pamiršta, o taptų įkvėpimu ateities kartoms.“ Viešnios taip pat uždavė klausimų klausytojams, o teisingai atsakę gavo dovanų knygų.

Renginys vyko pakilia, bet kartu ir rimta nuotaika: jis skatino susimąstyti apie žmonių likimus, istorines patirtis ir žmogaus vidinę stiprybę net sunkiausiomis akimirkomis.

Susitikimą paįvairino Evelinos Eimanavičienės papuošalų paroda. Miroslaviškės darbai išsiskyrė vienetiniu dizainu ir puošnumu, o autorė trumpai papasakojo apie gamybos procesą bei galimybę užsisakyti individualius papuošalus.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Miroslavo filialo vyresn. bibliotekininkė
Nijolė Žiūkienė

Šiemet Lietuva mini vieno iškiliausių savo kūrėjų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 150-ąsias gimimo metines. Prisijungdami prie šių ypatingų metų minėjimo, Užubalių filialas rugsėjo mėnesį skelbia M.K. Čiurlionio mėnesiu.
Bibliotekoje atidaryta paroda „M.K. Čiurlionis šiandien“, kurioje kviečiame lankytojus susipažinti ne tik su menininko palikimu, bet ir atrasti jį iš naujo šiuolaikinėje šviesoje.
Parodoje eksponuojami:

• iškilios tapybos darbų reprodukcijos, liudijančios Čiurlionio gebėjimą vaizduose jungti muziką, gamtą ir kosmosą;
• jautri poezija, atskleidžianti vidinį kūrėjo pasaulį;
• ypatingi laiškai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei – šilti, jautrūs, kupini meilės ir kūrybinės minties.

Lankytojai turės galimybę pavartyti Čiurlionio ir Sofijos susirašinėjimą, pasinerti į jų laikmečio dvasią bei pajusti, kaip menas ir gyvenimas persipynė viename asmenyje.
Parodos akcentas – numegztas M.K. Čiurlionio portretas, kuris savo netradicine forma kviečia pažvelgti į menininką naujai, primindamas, kad jo kūryba vis dar įkvepia šiandienos žmones.
Rugsėjo mėnesį Užubalių biblioteka tampa erdve, kurioje skamba Čiurlionio muzika, žavi jo spalvų pasaulis ir gyvai atgyja jo dvasia.
Kviečiame visus – tiek ištikimus bibliotekos bičiulius, tiek naujus lankytojus – užsukti ir kartu paminėti didžiojo Lietuvos genijaus atminimą.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Užubalių filialo vyresn. bibliotekininkė
Rima Abečiūnė

Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje nuo seno žinoma kaip Žolinės – viena gražiausių vasaros švenčių, turinti ir krikščioniškų, ir pagoniškų atspalvių. Tai diena, kai gamta jau pasiekusi savo brandą, kai pamažu užveriamas vasaros derliaus ir žydėjimo ciklas, o žmonės pagerbia tiek žemės dosnumą, tiek Mergelę Mariją. Šiai progai Eičiūnų bibliotekoje surengta paroda „Žolinių tradicijų atspalviai mūsų krašte“.

Šventės ištakos
Žolinės savo šaknimis siekia senovės baltų apeigas, skirtas padėkai už vasaros gėrybes. Tai metas, kai javai jau sunokę, sodai ir daržai pilni vaisių, o pievas puošia paskutiniai vasaros žiedai. Manoma, kad ši diena buvo skirta deivei Ladai – gausos ir vaisingumo globėjai. Vėliau, įsitvirtinus krikščionybei, šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos ėmimu į dangų.

Papročiai ir tradicijos
Svarbiausias Žolinių akcentas – žolynų ir gėlių puokštės. Į jas žmonės dėdavo ne tik pievų gėles, bet ir vaistinius augalus, rugių varpas, daržovių lapus ar net obuolius. Tokias puokštes nešdavo į bažnyčią pašventinti, o vėliau saugodavo namuose kaip apsaugą nuo ligų, nelaimių, net gaisro. Tikėta, kad pašventinti augalai padeda gydyti žmones ir gyvulius, o sudeginti – atbaido perkūniją.

Žolinės taip pat buvo proga džiaugtis derliumi: šeimos ruošdavo gausius pietus, kepdavo duoną iš naujo derliaus grūdų, ragavo pirmuosius obuolius. Žolinė laikyta riba, nuo kurios nebevalia valgyti uogų miške, nes jos priklauso žvėreliams, ruošiantiems atsargas žiemai.

Bendruomeniškumas ir šventės atspalviai šiandien
Žolinės visada buvo bendruomeniškumo šventė. Kaimuose rengdavo talkas, muges, giedodavo chorai, šokdavo jaunimas. Šiandien ši tradicija vėl stiprėja: miesteliuose organizuojamos derliaus šventės, mugės, koncertai. Bažnyčios tebėra svarbus Žolinių centras, tačiau šventė įgijo ir kultūrinį pobūdį, primenantį apie žmogaus ryšį su žeme bei gamtos ciklais.

Žolinių prasmė mūsų dienomis
Nors šiandien gyvename greitame ir urbanizuotame pasaulyje, Žolinės primena apie dėkingumą: už žemės derlių, už vasaros dovanas, už gamtos pilnatvę. Ši šventė – tarsi kvietimas sustoti, pajausti savo šaknis ir suprasti, kad gamta vis dar maitina ir saugo mus taip, kaip saugojo mūsų protėvius.

Ypač gyva Žolinių tradicija mūsų krašte: Pivašiūnų parapijos šventovėje kasmet vyksta garsūs Žolinių atlaidai – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Eičiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Milda Stanevičienė

Simno miestelio bibliotekoje vyko šiltas ir įkvepiantis susitikimas su rašytoja Elvyra Biliūte‑Aleknavičiene, kurios naująjį darbą „Prasmingi likimai“ pristatė ne tik kaip knygą, bet kaip kvietimą į gilesnį ir prasmingesnį gyvenimą. Autorė, kalbėdama apie knygą „Prasmingi likimai“, atskleidė, kad pagrindinė knygos idėja – permąstyti asmeninius sprendimus, likimų vingius ir atrasti jų realią reikšmę mūsų kasdienybei.
Skaitytojai susidomėjo, aktyviai dalijosi savo įžvalgomis, kažkas netgi prisipažino, jog įkvėptas pokalbio susiruoš geriau pažinti savo šeimos istoriją bei pritaikyti knygos mintis asmeniniuose pasirinkimuose. Buvo juntama bendrystė tarp autorės ir klausytojų, kuri yra retas reiškinys, kur kiekvieno balsas tapo vertingu dialogu. Pasak autorės, knygoje gilinamasi į asmeninių likimų tėkmę: kas mus formuoja, kaip sprendimai atrodo atgal žvelgiant ir kaip būtina suvokti savo gyvenimo kelią kaip prasmingą siekį. Istorijos personažai, jų iššūkiai bei atradimai skatina mus sustoti ir suprasti, kas iš tiesų svarbu.
Susitikimo metu Elvyra Biliūtė‑Aleknavičienė atviravo apie savo kūrybos kelią. Pasak jos, kiekviena parašyta knyga — tai tarsi sustabdytas laikas, kuriame gyvena žmonės, jų istorijos, troškimai ir nuopuoliai. „Prasmingi likimai“ gimė iš stebėjimų, pokalbių, gyvenimo patirčių: tiek asmeninių, tiek aplinkinių. Knygoje subtiliai susipina tikros istorijos su menine išmone, todėl skaitytojai gali jose atrasti dalelę ir savęs. „Man svarbu, kad kiekvienas žmogus pajaustų, jog jo gyvenimas nėra atsitiktinumas. Kad kiekvienas likimas – prasmingas. Todėl ir šios knygos herojai, nors labai skirtingi, visi ieško to paties – prasmės“, – kalbėjo autorė.

ARSVB Simno filialo informacija

Informacinis stendas poetės gimtajame sodelyje Kančėnuose pastatytas įgyvendinant projektą „Mažoji meno galerija poetės Onės Baliukonės sodelyje“, kurį finansavo Alytaus rajono savivaldybė pagal 2023 m. Bendruomenių iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, konkurso rezultatus. Projekto pirkimus ir darbų organizavimą vykdė savivaldybės administracija. Dėkojame.

Atnaujinta poetės tėviškė savo vartelius lankytojams atvėrė 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Projektas įgalino tęsti pradėtus sodybvietės atnaujinimo darbus, vis labiau pritaikant ją visuomenės poreikiams ir atveriant kaime naują kultūrinę erdvę.

Poetė, rašytoja, tapytoja Onė Baliukonė (Ona Baliukonytė) gimė 1948 m. kovo 16 d. (dokumentuose – birželio 1 d.).

1955–1959 m. mokėsi Bukaučiškių septynmetėje mokykloje. 1965 m. baigė Daugų vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo žurnalo „Moksleivis”, savaitraščių „Dialogas” ir „Dienovidis” redakcijose. Išleido 12 eilėraščių ir esė knygų.

Nuo 1975 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. 1983 m. tapo „Poezijos pavasario” laureate; 1996 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureate; 1998 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureate; 2002 m. – Vilniaus klubo ir Vilniaus televizijos premijos laureate. 2003 m. paskirta Pauliaus Širvio literatūrinė premija; 2006 m. – „Varpų” literatūrinė premija.

1998 m už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2004 m. įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Poetė mirė 2007 m. lapkričio 20 dieną. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Onė Baliukonė – nežemiška poetė: mistikė, ezoterikė, aiškiaregė, poezijos ekstremalė… Šokėja virš tilto per prarają… Nuo pat gimimo kitokia. Savo dvasia labai artima M. K. Čiurlioniui. Jos pasaulėjautoje ir kūryboje jaučiamas itin stiprus ryšys su kosmosu, Visata, o pagrindinis egzistencinis siekis buvo – virsti šviesa…

Bet tuo pačiu ir labai žemiška: nepaprastai mylinti gamtą… Ji vis dažniau įvardijama kaip ekologinės etikos kūrėja, nuolat pabrėždavusi tausojančio santykio su gamta svarbą.

„Viešpatie! Koks puikus šis amžinas Salomėjos vyšnių žydėjimas, kokia įstabi ši Jurgio Baltrušaičio pakelės ramunėlė ar ilgą mūsų ilgesio žiemą ištvėrusi ir jo giesmėj rūpestingai išsergėta gimtojo kiemo smilga, kurią dar galiu įžvelgti savo ankančiomis akimis. Gal ji – gležniausia, bet ir gajausia kuriančios dvasios augintinė?“

Lenkiuosi draugams, broliams ir seserims, gyviems ir mirusiems, išdavusiems ir nebe… Visi jie šiandien be galo brangūs. Kiekvienas jų mano mokytojas. O gal ir – Sodininkas…“ / Baliukonė, Onė. Neregio sodai. – Vilnius, Vaga, 2001 m., 4 viršelis/.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Kančėnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Rita Mikuckienė

Eičiūnų filialas aktyviai įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, bendradarbiaudamas su asociacija „Eičiūnų bendruomenė“ ir Alytaus rajono kultūros centro Butrimonių skyriumi. Šių metų birželio 27 d. į Eičiūnus sugrįžo tradicinė krašto šventė „Takelis veda vėl namo“, kuri šiemet vyko jau devintąjį kartą.

Šventės metu buvo pristatyti du svarbūs projektai, suvieniję vietos gyventojus, kultūros ir bibliotekos atstovus. Vienas jų – tradicinė krašto šventė „Takelis veda vėl namo“, subūrusi bendruomenės narius, kraštiečius ir svečius bendrai šventei, kupinai dainų, šokių ir gražių susitikimų. Kitas – etnokultūrinis projektas „Etno gilės“, įgyvendintas kartu su Alytaus rajono kultūros centro Butrimonių skyriumi. Šiuos projektus finansavo Alytaus rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Projektas „Etno gilės“ kvietė gilintis į tautosaką, amatų tradicijas ir patyriminius užsiėmimus, stiprinančius kultūrinę tapatybę, lietuvių liaudies dainą ir šokį.

Į renginį susirinko folkloro kolektyvai iš Alytaus, Trakų ir Varėnos rajonų, kurie dalijosi savo krašto dainomis, šokiais bei papročiais. Renginys atgaivino etnokultūros paveldą ir stiprino bendruomeniškumo dvasią.

Vakare, 20 valandą, įvyko iškilmingas koncertas – pagrindinis šventės akcentas, kuriame netrūko nei šiltų sveikinimų, nei įkvepiančių pasirodymų.

Eičiūnų bibliotekininkė aktyviai prisidėjo prie projektų įgyvendinimo ir renginio organizavimo: jos iniciatyva, įsitraukimas ir kultūros sklaida padeda formuoti gyvą ir atvirą bendruomenę.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Eičiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Milda Stanevičienė

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje įvyko ypatingas vakaras – savo naujausią knygą „Pasidainavimai apie Dainavą“ pristatė mūsų kraštietis Albertas Antanavičius-Šekspyras. Biblioteka tapo ypatinga susitikimo vieta – čia sugrįžta žmogus, kurio šaknys glūdi šio miesto gatvėse, kiemuose, žmonių prisiminimuose. Sugrįžta ne šiaip sau, o su kūryba, su žodžiu ir muzika, su tuo, kas brandinta, išjausta ir visada nešiojant širdyje gimtinę.

 „…į šią knygą sudėjau daug tekstukų apie dzūkiškus (cikrinius) rajonus – dar užgriebiau Birštoną ir gabaliuką Trakų žemių, nors istoriškai Dzūkija (Dainava) yra dar didesnė, visko, ką esu apie JĄ parašęs, žinoma, sudėt net į dvigubai storesnę knygą tiesiog neįmanoma. Gal – vėliau…“ – knygoje rašo Albertas.

Vakaro metu skambėjo ne tik žodžiai, bet ir gitaros garsai, skirti Dainavos kraštui.  Tai buvo daugiau nei knygos pristatymas – tai buvo nuoširdus susibūrimas, priminęs, koks stiprus gali būti kūrybos ir gimtinės ryšys.

Susitikimai su tokiais kūrėjais mums primena, kad gimtasis kraštas – ne tik vieta, bet ir bendrystė. Tai dvasinis jausmas, kuris neišnyksta, kad ir kur bekeliautum. Tai padeda mums visiems atsigręžti į tai, kas svarbiausia – į tapatybę, į šaknis, į save.

Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos
Vyr. bibliografė kraštotyrai
Ilona Krupavičienė

Rašytoja Rasa Sagė

Lazdijų viešojoje bibliotekoje lankėsi Nyderlanduose gyvenanti rašytoja Rasa Sagė ir pristatė naujausią romaną “UGNIS JOS KAULUOSE”, kurį išleido leidykla “Slinktys”, 2025. Rasa Sagė romanu „Ugnis jos kauluose“ kvietė skaitytojus leistis į kelionę po Nyderlandus. Čia pasakojama istorija apie tris moteris, kurios dėl įvairių aplinkybių paliko Lietuvą ir bando įsitvirtinti svetimoje kultūroje. Rasa Sagė įtaigiai atskleidžia romano veikėjų skaudžiai dingstantį ryšį su gimtine, siekį prigyti svečioje šalyje, bandymus iš naujo atkurti trūkinėjančius saitus su Lietuva. Istoriniais faktais paremtame pasakojime atsiskleidžia autentiški ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų istorijos bei kultūros vaizdai. Ypač įdomu klausytis autorės pasakojimo apie šio, ketvirtojo, romano atsiradimo istoriją ir kodėl veiksmas prasideda Seirijuose. Na, o diskusijos su auditorija atskleidė dar daugiau įdomios informacijos.

                                                                                                                                                                           Vyresn. bibliografė Gita Lukoševičienė  (Lazdijų r. SVB), 2025

Neringa Zautraitė

Lazdijų viešojoje bibliotekoje lankėsi kraštietė Neringa Zautraitė ir pristatė savo pirmą grožinės literatūros knygą „Svajų gaudyklėje“. Knygos autorė pasakojo, kaip pradėjo rašyti grožinės literatūros tekstus, kiek asmeninio gyvenimo patirtis atsispindi jos pirmajame romane. Neringa gimė ir augo Rudaminoje, tad romano veikėjai ir siužeto vingiai ypač įdomūs Lazdijų rajono gyventojams. Autorės dukra Sofija nuoširdžiai papasakojo, kaip kūrė knygos viršelio iliustraciją. Pokalbį moderavo leidyklos „Slinktys“ vadovas Juozas Žitkauskas.

                                              Vyresn. bibliografė Gita Lukoševičienė  (Lazdijų r. SVB), 2025

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – Lietuvoje kasmet kviečia prisiminti skaudžią, bet prasmingą mūsų tautos istoriją. Ši diena primena apie sovietų vykdytus trėmimus ir tampa proga pagerbti Lietuvos partizanus, kovojusius už šalies laisvę. Alytaus rajone, Varčios miške prie partizanų atminimo kryžiaus, buvo surengtas renginys, kviečiantis į tylų susikaupimą ir į istorinės atminties puoselėjimą.

„Atminties neištremsi“ – gyvoji istorija per vardus
Renginys prasidėjo pilietine istorine akcija „Atminties neištremsi“. Jos metu skambėjo vardai, pavardės ir likimai: prisimintos sovietų trėmimų aukos, jų istorijos tapo gyvais liudijimais. Šiuos skaitinius jautriai ir nuoširdžiai pristatė Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialų darbuotojai bei Butrimonių gimnazijos mokiniai.

Kiekvienas ištartas vardas buvo istorinis faktas ir tylus liudijimas, kad atmintis gyva tol, kol ją saugome. Dalyvavusieji akcijoje tapo ne pasyviais klausytojais, o gyvais istorijos saugotojais, savo dalyvavimu liudijančiais pagarbą praeities kančiai ir drąsai.

80-osios Varčios mūšio metinės: pagarba partizanams
Po atminimo akcijos pagerbtas Lietuvos partizanų atminimas: šiemet sukanka lygiai 80 metų nuo Varčios mūšio, vykusio 1945 m. birželio 14 ir 23 dienomis. Prie partizanų atminimo kryžiaus degė žvakės, skambėjo tylos minutė, aidėjo pagarbos salvės. Partizanų žūties vieta tapo gyvu atminimo ženklu: vieta, kur istorija kvėpuoja per žmonių susitelkimą, dainas ir pagarbą.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras, kuris muzikiniu pasirodymu suteikė iškilmingumo. Edukacinę programą pristatė klubas „Miško broliai“, aktyviai puoselėjantis partizaninio pasipriešinimo istoriją ir kviečiantis giliau pažinti pokario kovų dvasią.

Po renginio visi buvo vaišinami Miškauskų šeimos pagaminta kareiviška koše, gira ir natūralia sula. Šios vaišės sustiprino ryšį su praeitimi ir leido trumpam pabūti vienoje istorinėje nuotaikoje: drauge, kaip anuomet, kai svarbiausia buvo vienybė ir ištvermė.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos informacija

Simno bibliotekoje įvyko jautrus ir prasmingas renginys: pristatyta kūrybingos simniškės, ilgametės pedagogės Albinos Sviderskienės prisiminimų ir poezijos knyga „Metų brydės“. Renginio metu autorė dalijosi savo gyvenimo patirtimi, pedagoginiu keliu bei kūrybos išgyvenimais. Susirinkusieji turėjo progą pajusti jos poetinį žvilgsnį į praeitį, dzūkišką kraštą ir žmogiškąsias vertybes.
Knygos pristatyme dalyvavo ir redaktorė Elvyra Aleknavičienė, ilgametė švietimietė, kuri priminė, kokį svarbų vaidmenį Albina Sviderskienė atliko šalies švietimo sistemoje: „Sviderskienė buvo Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto Pradinio ugdymo skyriaus komisijos narė, recenzuodavo vadovėlius ir mokymo priemones pradinėms klasėms. Didžiausio pripažinimo sulaukė 1997 m., kai LR Prezidento dekretu buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino medaliu už nuopelnus Lietuvai. Tačiau didžiausias apdovanojimas – mokinių meilė ir pagarba, kurių nepajėgė išblukinti net laikas.“ Knygos redaktorei pritarė ir Zofija Rauličkienė, buvusi švietimo skyriaus darbuotoja.
Šiame susitikime sutikome Mokytoją, Poetę, Žmogų: tą, kuris moka išgirsti net tai, kas neištarta. Naujoji Albinos Sviderskienės knyga „Metų brydės“ – tai kelionė per prisiminimus, gyvenimo stotis, jausmus ir žmones, palikusius pėdsakus autorės dienose.
Džiaugiamės, kad renginį papuošė ir šventiškai nuteikė Simno gimnazijos mokinių tėvų choras „Asorti“, vadovaujamas Jolantos Gudelienės. Už renginio įamžinimą nuotraukose esame dėkingi ARSKC Simno skyriaus kultūrinės veiklos vadovė Irenai Pranckienei.

                                                                                             ARSVB Simno filialo informacija

Gegužės 7 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje mūsų kraštietė, žinoma grafikė  Ramunė Vėliuvienė pristatė knygą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (2025). Autorę sveikino Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, Varėnos Ąžuolo gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė, buvęs Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas ir kiti svečiai. Muzikinius kūrinius atliko Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos moksleivis Rokas Bachovas.

Renginio metu autorė R. Vėliuvienė dalijosi mintimis apie kūrybinį procesą, atmintį, kalbą ir tai, kaip šeimos albumai gali tapti visos tautos istorijos liudijimu. „Giminių istorijas ir likimus aprašiau jausdama pareigą įamžinti šviesaus atminimo prosenelių, senelių, tėvų, sutuoktinio būties pėdsakus, nes tai, kas neužrašyta, pradingsta amžiams“ – kalbėjo R. Vėliuvienė. Autorė džiaugėsi, kad per karus ir kitas negandas šeimai pavyko išsaugoti ne tik devynis šeimos albumus, bet ir atvirukų, sveikinimų, šeimos relikvijų. „Pavarčiusi albumus pamačiau, kokie tai lobiai. Tai yra neįkainuojamas atspindys praėjusios epochos.“ – sakė R. Vėliuvienė. Tvarkydama šį gausų archyvą, ji aprašė įdomiausias nuotraukas ir jose esančių žmonių likimus. „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ – tai nuotraukų knyga su labai lakoniškais aprašymais, nes, jeigu knyga stora, tai jos niekas neskaitys, sakė autorė. Knygoje pasakojama net šešių kartų giminės atstovų likimai.  Čia rasime ne tik aprašymus apie Kochanskų ir Pigagų šeimas – Ramunės giminę, bet ir iš Žemaičių žemės kilusio Norberto Vėliaus giminės istoriją. Rašydama apie Vėlių giminę rėmėsi Stanislavos Vėlienės 1983– 1987 metais rašytais (nebaigtais) prisiminimas.  Vėliausiose šios knygos fotografijose – autorės ir profesoriaus vaikai: archeologas dr. Gintautas Vėlius ir dailininkė Rūta Gabrielė Vėliūtė. Autorė pasidžiaugė, kad šią knygą apipavidalino, maketą ir iliustracijas sukūrė būtent jos dukra Rūta. Knygoje papasakoti šeimos narių kasdieniai įpročiai, santykiai su aplinkiniais, darbai, šventės ir išgyventi sunkumai atskleidžia ne tik be galo turtingą giminės, bet ir dramatišką visos Lietuvos istoriją. Išsaugota vaizdinė medžiaga padėjo išsamiau atskleisti aprašomojo laikmečio dvasią. R. Vėliuvienė akcentavo, kad šis leidinys visų pirma yra skirtas visiems Varėnos krašto žmonėms.

                      Su didele meile R. Vėliuvienė prisiminė savo mamą, buvusią Antrosios Varėnos vidurinės mokyklos direktorę Oną Pigagienę, vėliau dirbusią Vilniaus mokyklose. Paminėjo, kad  mamos, kaip  lituanistės pašaukimas ir patirtis ją paskatino prisidėti prie valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir ugdymo. Ona Pigagienė parašė  knygą „Kalbėkime ir rašykime lietuviškai“, skirtą suaugusių kitakalbių lietuvių kalbos mokymuisi. Parengė ir išleido žodyną „Mokomės kalbėti lietuviškai“. Siekiant kitataučiams padėti pasiruošti valstybinės kalbos egzaminui Ona Pigagienė išleido knygą „Lietuva 200 klausimų ir atsakymų“.  Mamos gimtinė – Merkinė, todėl knygoje gausu Merkinės prieškario vaizdų.  Pasakojimai apie šio miestelio kasdienybę, leidžia geriau suprasti, kuo gyveno stiprėjanti jauna valstybė. Žydai sudarė didesnę pusę miestelio gyventojų. Ramunė Vėliuvienė akcentavo, jog  jai skaudu girdėti, kai sakoma, jog lietuviai – žydšaudžių tauta, nes lietuviai ir žydai sugyveno labai gerai.

                       Su pagarba kalbėjo apie savo senelį Joną Pigagą, buvusį Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorį, Perlojos respublikos gynėją ir savo tėvą Antaną Pigagą, kurio kurso auklėtojas Alytaus mokytojų seminarijoje buvo partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.  A. Ramanausko palaikus Vilniuje Našlaičių kapinėse pavyko aptikti būtent A. Pigagos anūkui – archeologui Gintautui Vėliui.  Lukas Pigaga, autorės tėvelio brolis, – prieškario Merkinės fotografas, turėjo Merkinėje portretų dirbtuvę.  L. Pigagos dukra Gražina Pigagaitė-Vilbik tęsė savo tėvo darbą. Ji fotografavo Dzūkijos partizanus, tarp jų ir partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Ypač gerai žinoma fotografija „Vanagas su vanagėliais“.

1. Vėliuvienė apgailestavo, kad dabar per pobūvius nebedainuojama. „Dzūkija – tai Dainava : viskas gyva knygose, bet kodėl to nėra vartojime? “ – priekaištavo dzūkams autorė. Pasidžiaugė Roku Kašėta, kuris dainuoja dzūkiškai ir išreiškė tikėjimą, kad galbūt knyga paragins prisiminti liaudies dainas ir jas dainuoti įvairiomis progomis. Pasakojimą apie knygą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“  autorė paįvairino perskaitydama ištrauką iš šios knygos – bobutės Antosės prisiminimus apie tai, kaip ji susipažino su dzieduku.

                      Renginio pabaigoje Ramunė Vėliuvienė perdavė albumus Varėnos rajono savivaldybės atstovams ir padėkojo už skirtą paramą leidybai.

                                     Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė

Gegužės 6 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko trečiasis protų mūšis „Ar pažįsti Varėnos kraštą?“, kuriame dalyvavo apie 40 gimtojo krašto patriotų, susibūrusių į devynias komandas: „Kraštiečiai“, „Krivis“, „50 +“, „Puodžiai“, „Rizikos mėgėjai“ „Vienas tai ne nulis“, „Varėnos lepeškos“, „Voveruškos“, „Spygliai“.

Klausimų tematika įvairi – istorija, geografija, žymūs žmonės, dailė, literatūra, tautosaka, tautodailė. Lengviau sekėsi atsakinėti tiems, kurie giliau žinojo Dubičių, Liškiavos, Marcinkonių, Mardasavo, Matuizų, Merkinės, Nedzingės, Senosios Varėnos, Valkininkų ir jų apylinkių istoriją, pasidomėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Marijos Liugienės, Teresės Jankauskaitės, Vinco Krėvės, Vitalijos Mockevičiūtės gyvenimu ir kūryba, skaitė Vytauto Česnulio knygas apie Varėnos rajoną. Vyko 5 turai, iš viso pateikta 50 klausimų. Klausimyną sudarė Varėnos viešos bibliotekos darbuotoja Laimutė Cibulskienė. Dauguma dalyvių liudijo, kad kausimai sunkūs, netikėti (pavyzdžiui, perlojiškių komandos „Rizikos mėgėjai“ nariai sakė tikėjęsi kausimų apie Perlojos respubliką).

Jūsų dėmesiui klausimai, į kuriuos gauta daugiausia teisingų atsakymų: „Kodėl varėniškiai nedalyvavo pirmojoje Lietuvos dainų šventėje?“, „Žodžio „šaptūnas“ reikšmė?“, apie Karpiškių žvėrynėlį, „Kas pavaizduota Napoleono Ordos litografijoje?“, „Kuriame kaime yra „Gaidžių“ gatvė?“, „Kurioje bažnyčioje susituokė A. Ramanauskas-Vanagas ir Birutė Mažeikaitė-Vanda?“ (atsakė visos 9 komandos); apie tautodailininką Algirdą Juškevičių, „Žodžio „melnyčia“ reikšmė?“ (8); „Kaip vadinamas Dubičių piliakalnis?“, apie Dubičių herbą, apie kontroliuojamą deginimą Dzūkijos nacionaliniame parke (7), apie žiniasklaidos milžinės BBC dėmesio sulaukusį Dzūkijos nacionalinį parką, „Kam garbės ženklas „Už nuopelnus Varėnos Kraštui“ įteiktas šiemet?“ (6); „Kaip Teresė Jankauskaitė nustebino prancūzes?“ (5).

Niekas neatsakė į klausimus: „Kaip marcinkoniškiai „pakrikštijo“ karo gydytoją Kazimierą Nasvytį?“, „Koks M. K. Čiurlionio paveikslas įkvėpė sukruti skulptūrą „Angelas“ Senojoje Varėnoje?“, „Koks Varėnos rajono plotas?“, „Merkinės kanklininkas, vargonininkas, dievdirbys?“, „Marcinkoniškis, Rytų Lietuvos tautinio atgimimo veikėjas, kunigas, švietėjas, etnografas, spaudos leidėjas?“, „Aukščiausia Čepkelių gamtinio rezervato vieta?“, „Kas įkūrė Žiūrų etnografinį ansamblį?“. Po 1–2 teisingus  atsakymus sulaukę klausimai: „Kur ir kaip Prancūzų instituto Lietuvoje dėka įamžintas Liongino Baliukevičiaus-Dzūko atminimas?“, „Merkinės progimnazijos įkūrėjas ir pirmasis direktorius, kunigas?“, „Žmogus, kuriam V. Krėvė dedikavo „Dainavos šalies padavimus“, „1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos signataras, gimęs Vadėnuose?“,   „Koks kitas Nedzingio upės pavadinimas?“, „Už kokį vaidmenį „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota V. Mockevičiūtė?“, „Koks ritualas atliekamas radus pirmąjį baravyką, kad ateity visi grybavimai būtų sėkmingi?“, „Liaudies meistras, kurio portretas publikuotas ant Romo Treinio romano „Dziedas“ viršelio?“, „Kam 2024 m. įteikta V. Krėvės literatūrinė premija?“, „Kokių samanų arbata girdyti kūdikiai, kad naktį gerai miegotų?“

Daugiausia, 62 taškus surinko „Varėnos lepeškos“ ir iškovojo 1-ąją vietą, gausi dubičėnų ir draugų komanda „Kraštiečiai“ buvo antri (54 taškai), „50 +“ iškovojo trečią vietą (46 taškai), kitų komandų kraitis 44–32 taškai.

Dalyviai džiaugėsi sužinoję daug naujų faktų apie Varėnos kraštą. „Gera sužinoti“, – kalbėjo. O nugalėtojai liudijo: „Smagu nugalėti!“

Organizatoriai dėkoja „Ąžuolo“ gimnazijos moksleivei Neilai Metelicai už renginio nuotraukas.

Viešosios bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus bibliotekininkė Daiva Armonienė.

Nuotrauka Neilos Metelicos

Šv. Velykos jau praėjo, tačiau gražūs prisiminimai apie pasiruošimą ir šventines akimirkas vis dar gyvi. Visi šventei ruošėsi savaip: vieni puošė namus velykiniais simboliais – kiškučiais, kiti kūrė kompozicijas iš gyvų gėlių, gamino šventinius patiekalus, kepė pyragus.

Kaip ir kasmet, svarbiausia Velykų tradicija buvo margučių marginimas.

Eičiūnų filialo vyresnioji bibliotekininkė Milda Stanevičienė, šio amato išmokusi iš savo mamos Anelės Radvinskienės, jau daugelį metų veda kiaušinių marginimo karštu vašku edukacijas.

Šiemet edukacijos vyko Krokialaukio, Pivašiūnų ir Eičiūnų filialuose. Jose dalyviai ne tik išbandė tradicinę marginimo techniką, bet ir sužinojo apie margučių simboliką bei istoriją.

Eičiūnų filiale vis dar galima aplankyti margučių parodą „Velykų rytą lelija pražydo“. Parodoje eksponuojami margučiai – tai gyvas mūsų tradicijų atspindys, liudijantis kūrybiškumą, atidą ir bendrystę.

Dėkojame visiems, kurie dalyvavo, kūrė, dalinosi ir šventė kartu. Tebūna Velykų šviesa su mumis visus metus!

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Eičiūnų filialo vyresn. bibliotekininkė
Milda Stanevičienė

Užupių filiale veikia kraštotyros spaudinių paroda „Nemunaitis ir jo seniūnija“. Joje eksponuojamos kraštiečių Vytauto Lankininko ir Janinos Irenos Gruodienės knygos bei spaudiniai apie Nemunaičio seniūniją.

Velykų šventė yra išlaikiusi nemažai senųjų tradicijų, tačiau jų prasmės daugelis nežino arba nebeprisimena. Būtent tradicijų prasmė ir simbolika suteikia šventei ypatingą nuotaiką. Apie tai galite daugiau sužinoti apsilankę Užupių bibliotekoje, leidinių parodoje „Su pavasariu ateina Velykos“.

Senovės lietuviams Velykos buvo didžioji pavasario šventė – gamtos prabudimo metas. Atėjus krikščionybei, ji sutapatinta su Kristaus prisikėlimu. Nuo seno žinoma, kad viskas, kas padėta ant Velykų stalo, turi gilią prasmę – tai simbolizuoja ne tik gamtos atgimimą ir pavasario atėjimą, bet ir pilnatvę, gausą bei geresnį gyvenimą.

Kviečiame visus apsilankyti spaudinių parodoje ir pasinerti į šventišką atmosferą!

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Užupių filialo vyresn. bibliotekininkė
Irutė Pačiauskienė

Balandžio 15 dieną Krokialaukio bibliotekoje vyko kūrybinis edukacinis užsiėmimas „Margučių sodas“, skirtas paminėti gražiausią pavasario šventę – Šv. Velykas ir jų simbolį – margučius.

Edukacijos metu Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Eičiūnų filialo vyresnioji bibliotekininkė Milda Stanevičienė supažindino mokinius su Velykų tradicijomis ir papročiais, taip pat pakvietė išbandyti kiaušinių marginimą vašku. Kiekvienas dalyvis šia technika galėjo pasipuošti po kelis kiaušinius: pagrindinius Šv. Velykų simbolius. Bibliotekoje pasklido vaško kvapas, o atmosfera prisipildė kūrybiškumo ir mokymosi džiaugsmo: mokiniai aktyviai įsitraukė į velykinių kiaušinių dekoravimą.

Nuoširdžiai dėkojame Eičiūnų filialo vyresniajai bibliotekininkei Mildai Stanevičienei už sukurtą šventinę nuotaiką ir išmargintus vašku margučius. Dėkojame pradinių klasių mokytojoms bei mokiniams, dalyvavusiems šioje popietėje.

Maloniai kviečiame apsilankyti margučių parodoje ir pasidžiaugti kūrybiniais vaikų darbais!

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos|
Krokialaukio filialo vyresn. bibliotekininkė
Jolita Vaičiulienė