Svetainė „Dainavos kraštas“ skirta Alytaus apskrities bibliotekų kraštotyros informacijos sklaidai internete. Jos tikslas – atskleisti visuomenei, nutolusiam vartotojui (lietuviams užsienyje, moksleiviams, visiems besidomintiems Dainavos kraštu) vienoje vietoje sutelktą, susistemintą, atrinktą, išliekamąją vertę turinčią ir bibliografiniais sąrašais paremtą informaciją apie Alytaus apskritį – turtingos istorijos ir savitų tradicijų kraštą.
Alytaus apskritis Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų miestas Druskininkų savivaldybė Lazdijų miestas Lazdijų rajonas Varėnos miestas Varėnos rajonas
Varėnos miestas

Česnulis,Vytautas. Varėnai 150 metų. – Vilnius, 2012. Knygos viršelis

Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje, 51 km į pietryčius nuo Alytaus. Varėnos rajono savivaldybės ir seniūnijos centras.  Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, 1946 m. balandžio 24 d. tapo apskrities centru. Nuo 1950 m. Varėna – rajono centras [17]. 1980 m. prie Varėnos II prijungta Varėna I (Senoji Varėna). 1994 m. Senoji Varėna atskirta nuo Varėnos miesto ir dabar turi kaimo statusą.

Miesto plotas yra 11,7 kvadratiniai kilometrai, Varėnos mieste gyveno 9078 (2001) gyventojai [17].

Šiuo metu Varėnoje veikia neseniai restauruota geležinkelio stotis ir po vienu stogu su prekybos centru įsikūrusi Varėnos autobusų stotis, Lietuvos pašto Varėnos skyrius, 2 vaikų darželiai-lopšeliai, Varėnos „Ryto“ progimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykla, Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos profesinio mokymo skyrius, Varėnos šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Varėnos sporto centras, Varėnos kultūros centras, Varėnos socialinių paslaugų centras, Varėnos globos namai, Vaikų dienos centras ,,Versmė”, Viešoji įstaiga Varėnos ligoninė, Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, VšĮ Varėnos turizmo ir verslo informacijos centras ir daugelis kitų.

Pramonė: veikia pieno perdirbimo įmonė UAB „Varėnos pienelis“, siuvimo fabrikas „Merkys“, kelios miško gėrybių supirkimo bei perdirbimo įmonių.

Leidžiama spauda: „Merkio kraštas“ (nuo 1946). 1946 m. gruodžio 30 d. buvo išleistas pirmasis Varėnos apskrities laikraščio ,,Tarybinis balsas“ pirmasis numeris. Nuo 1962 m. – ,,Raudonoji vėliava“, nuo 1988 – „Merkio kraštas“ [7]. 1951–1953 buvo spausdinamas Varėnos MTS politinio skyriaus laikraštis „Lenino keliu“. 1989–1990 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Varėnos rajono taryba leido  laikraštį „Varpilė“ [23]. 2001–2021 metais buvo leidžiamas Varėnos krašto bendruomenės laikraštis „Giružis“.

Varėnoje gimė Lietuvos architektas humanitarinių mokslų daktaras Liucijus Albertas Dringelis (g. 1931), žymi gamtosaugininkė, ilgametė Aplinkos ministerijos darbuotoja, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kūrėja Rūta Baškytė (g. 1958), irklavimo treneris, sporto organizatorius Adomas Baublys (g. 1951), Lietuvos veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Vidmantas Bižokas (g. 1956), fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas (g. 1982), istorikas, dabartinis Varėnos rajono meras Algis Kašėta (g. 1962), prof. habil. dr. Romualdas Navickas (g. 1950), fotomenininkė Ramunė Pigagaitė (g. 1966), žurnalistė Irena Ratkienė (g. 1951), krepšininkas Dainius Šalenga (g. 1977), tautodailininkas Gintaras Turonis (g. 1967), sociologė, socialinių mokslų daktarė, profesorė Asta Valackienė (g. 1964), dailininkas Rimantas Adolfas Žmuidzinavičius (g. 1952) ir kt. [4].

1920 m. Varėnoje žuvo Juozas Kumpis (1901–1920) – pirmasis nepriklausomos Lietuvos lakūnas, žuvęs kovose už nepriklausomybę [2].

1968–1975 metais Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje kunigavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (1922–2001) [4].

Varėnoje gyveno Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Juozas Dringelis (1935–2015) [4].

Vietovardis. Gyvenvietės vardas kilo nuo upės, kuri teka pro Senąją Varėną. Varėnos miestas yra neatsiejamas nuo Senosios Varėnos, kurioje ir klostėsi svarbiausi Varėnai istoriniai įvykiai. Apie Varėnos vietovardį rašoma kalbininko Aleksandro Vanago knygoje „Lietuvos miestų vardai“ [12] ir Šarūno Šimkaus knygoje „Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas“ [10]. Varėna ir Senoji Varėna (arba Varėna I); lenk. Orany  – iš upėvardžio Varėnė (lenk. Oranka). Šis pavadinimas aiškintas per įvairias šaknis, bet, matyt, arčiausiai tiesos bandymas sieti su žodžiais virti („verstis, kunkuliuoti“), varus („lengvai suverdąs“), verėnas („viralas“). Tad pavadinimas Varėnė reikštų „verdanti, kunkuliuojanti“ dėl savo sraunumo upė. Taip pat neatmestinas variantas – nuo žodžio varyti („versti judėti, ginti; nešti, stumti“) – dėl srauniai genamų vandenų. Dar manoma, kad miestelio vardas sietinas su žvėrių varymu, mat  prieš kelis šimtmečius šiose vietose mėgdavo medžioti kunigaikščiai ir kiti didikai.

Varėna istorijos kelyje. – Vilnius, 2002. Knygos viršelis

Apie Varėnos miestą ir jo istoriją rašoma Bostone išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ [16], „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ [17], kraštotyrininko Broniaus Kviklio knygoje „Mūsų Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai“ [6]. Išsamiau Varėnos miesto istorija apžvelgta knygoje „Varėna istorijos kelyje“ (sudarytoja Regina Žepkaitė) [13]. bei Vytauto Valentino Česnulio knygoje „Varėnai 150“ [2]. Istorinių faktų apie Varėną pateikta Juozo Žitkausko knygoje „Varėnos krašto dienoraščiai“ [21]. Varėnos Sąjūdžio veikla apžvelgta Laimutės Cibulskienės ir Elenos Glavickienės knygoje „Juozas Dringelis“ (Vilnius, 2018). Svarbų vaidmenį Varėnos II gyvenime vaidino bažnyčia.  Žinių apie Varėnos II bažnyčią ir čia kunigavusius kunigus galima rasti Vytauto Valentino Česnulio knygoje ,,Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (Vilnius, 2006) [3].  Informacija apie Varėnos bažnyčią pateikiama Broniaus Kviklio knygoje ,,Lietuvos bažnyčios“, V tomas, II dalis [5] .

Varėnos krašto žmonės aprašomi Joanos Grigaitienės knygose „Svajonės pašaukti“ (Varėna, 2015, 2019), Benjamino Kondrato „Kūrėjų pėdsakais. Varėnos ir Šalčios krašte“ T. 17, 18 (Vilnius, 2018), Danieliaus Mickevičiaus  „Kaip tiltelis iš širdies į širdį : Varėnos krašto šviesuoliai“ (Vilnius, 2010), „Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai : Varėna“ (Kaunas, 2009) ir kt.

Lankytinos vietos apžvelgiamos  turistiniuose vadovuose Algimanto Semaškos „Po Lietuvą“[18], „Kelionių vadovas po Lietuvą amžių sandūroje“ [22], „Turizmas Varėnos rajone = Tourism in Varėna Region = Turystyka w Rejonie Varėna“ [11], „Varėnos kraštas“ [20] ir kt.

Varėna II pradėjo kurtis 1862 m., nutiesus Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir pastačius geležinkelio stotį. Dabartinėse Varėnos apylinkėse pagrindinė gyvenvietė nuo viduramžių buvo Varėna I (arba Senoji Varėna, tuomet vadinta tiesiog Varėna). Tačiau 1862 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį, geležinkelio stotis įkurta į pietus nuo Senosios Varėnos ir įkurta gyvenvietė, laikyta Varėna II. Miesto įsikūrimo data laikoma 1862 m. rugsėjo 5 d. pagal Julijaus kalendorių (vad. senuoju stiliumi) arba rugsėjo 17 d. pagal dabar vartojamą Grigaliaus kalendorių: tądien į Varėnos geležinkelio stotį atvažiavo pirmasis traukinys [2].

Dabartinio miesto vietoje daugiau kaip 50 metų oficialiai buvo tik Varėnos geležinkelio stotis. Iki pat 1915 m. rudens šalia geležinkelio stoties besikūrusi gyvenvietė valdžios vadinta Privetka. Tiesa, vietos žmonės besikuriančio miestelio Privetka niekada nevadino.  Jų kalboje vartotas kitoks pavadinimas – Stacja. Lenkišką vardą vėliau pakeitė lietuviška Stotis. Varėna ėmė sparčiau augti, kai 1881 m. prie Varėnos I buvo įkurta rusų kariuomenės vasaros stovykla ir Vilniaus karo apygardos poligonas kariuomenės pratyboms. Į Varėnos geležinkelio stotį atvažiuodavo traukiniai su kareiviais, arkliais, technika, maistu kareiviams bei pašaru arkliams. Krovinių vežiojimas savo arkliais nuo geležinkelio iki Lagerių buvo papildomų pajamų šaltinis vietos gyventojams [2].

1920 m. spalio 9 dieną J. Pilsudskio įsakymu Lenkijos kariuomenės daliniai, vadovaujami generolo L. Želigovskio, užgrobė Vilnių, o vėliau ir kitas Rytų Lietuvos vietoves, kurios imta vadinti bendru Vilniaus krašto vardu.  Lenkijos sudėtyje liko ir Varėna II. Varėną II lenkai pavertė savo atsparos punktu prieš Lietuvą, sutelkė kariuomenes, sustiprino policiją. Šie įvykiai minimi Mykolo Rőmerio knygoje ,,Dienoraštis : 1920 m. kovo 16-oji – 1921 m. sausio 12-oji“ [Kn. 4] (Vilnius, 2007, p. 321–324). Lenkijai užvaldžius Vilniaus kraštą Varėna II neteko savo lietuviško pavadinimo ir buvo vadinama lenkišku Orany vardu (vietos gyventojai vadino Naująja Varėna arba Varėna II) [13].

Per Lenkijos okupaciją 1920–1939 m. Varėna II buvo valsčiaus centras. 1920 spalio 3–5 d. ties Varėna vyko Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kautynės, lenkai užgrobė lietuvių šarvuotą traukinį „Gediminas“ [6]. 1931–1936 m. veikė Šv. Kazimiero draugijos skyrius su skaitykla, Varėnos lietuviai atkakliai kovojo dėl lietuviškų pamaldų [16]. Lenkų okupacijos metu mieste buvo įsikūręs Varėnos pasienio apsaugos korpusas, kėlėsi gyventi karininkai, steigėsi vasarvietės. 1939 m. Varėna II atiteko Lietuvai, tapo valsčiaus ir laikinuoju apskrities centru. Vokiečių okupacijos metais Varėna II buvo priskirta Eisiškių apskričiai ir paversta valsčiaus centru. [6].

Varėnos krašto dienoraščiai. – Vilnius, 2019. Knygos viršelis

Per Antrąjį pasaulinį karą Varėna buvo stipriai sugriauta – susprogdinta stotis, apgriauta daug namų. 1946 m. balandžio 24 d. Varėna tapo apskrities centru – miestelis gavo miesto teisę. Nuo 1950 m. Varėna pradėta laikyti rajono centru [2].

Apie Varėnos miesto herbą rašoma knygoje „Lietuvos heraldika“ (T. 1. Vilnius, 1998).  Herbas sukurtas 1970 m. Jame pavaizduota bitė virš viržių žiedų simbolizuoja senas  šio krašto bitininkystės tradicijas, darbštumą. Po kelių mėnesių herbas panaikintas. Iš naujo pagal 1970 m. piešinį atkurtą Varėnos miesto herbą Lietuvos Respublikos prezidentas patvirtino 1995 m. sausio 12 d. Varėnos herbą sukūrė dailininkas Kęstutis Gvalda.                                    

Varėnos miesto lankytini objektai

Varėnos miesto centre, Vytauto gatvėje, įsikūrusi savivaldybė, įrengtas fontanas. Varėnos miesto simbolis – skulptūra „Jaunasis grybautojas“.

Varėnos miesto legendų ir padavimų parkas. Varėnos miesto parką puošia šio krašto legendų ir padavimų motyvais sukurtos skulptūros. Žymūs medžio meistrai skulptūrose ir suoliukuose atkūrė Varėnos, Perlojos, Merkinės, Liškiavos ir kitų žinomiausių rajono vietovių, ežerų, upelių kilmės istorijas. 

Žiežulio pėsčiųjų takas – kasdienio pasivaikščiojimo ar bėgiojimo trasa. Vasarą pėsčiųjų takas tampa tiesiausiu keliu link Žiežulio ežero, kur įrengtas smėlio paplūdimys. Žiežulio pėsčiųjų take įrengtos voveraičių formos oranžinės pavėsinės ir suoliukai.  

Varėnos 1-ojo tvenkinio pakrantėje nusidriekęs dviračių ir pėsčiųjų takas veda iki Dainų slėnio – vandenų apsuptos salos, itin pamėgtos įvairių renginių organizatorių. Eidami ar važiuodami šiuo taku galėsite mėgautis nuostabiu gamtovaizdžiu, atsipūsti gražiai įrengtose grybų poilsiavietėse, turistų patogumui čia įrengtos ir krepšinio bei futbolo aikštelės, informaciniai stendai, dviračių saugyklos, vaikams – supynės ir laipynės. Čia galima ne tik įkvėpti tyro pušyno oro, bet ir išsimaudyti tvenkinyje ar surengti iškylą.

2017 metų pradžioje Varėnoje duris atvėrė Varėnos sporto centras. Čia įrengtas baseinas ir pirtys: sauna, infraraudonųjų spindulių pirtis, turkiška, garinė pirtis.

Paminklas tremtiniams. Paminklas 1941 m., 1944–1952 m. iš šios geležinkelio stoties į tremtį ir lagerius išvežtų Varėnos ir jos apylinkių gyventojų atminimui. Aut. skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, architektas A. Klyza. Atidengtas 1991 m. birželio 14 d.

Lietuvos partizanų kryžius. Kryžius pastatytas Lietuvos partizanų, 1944–1952 nukankintų NKVD būstinėje, atminimui. Pastatytas Sąjūdžio Varėnos tarybos ir Tremtinių bendrijos rūpesčiu; pašventintas 1990 m. birželio 14 d. Sukūrė meistras Algirdas Juškevičius. 

Paminklas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ Varėnos geležinkelio stoties skvere.                                                                 

Cibulskienė, Laimutė. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. – Kaunas, 2023. Knygos viršelis

Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Varėnos apskrities biblioteka savo veiklą pradėjo 1947 metais su 3000 egz. knygų fondu. 1950 metais Varėnos apskritį pertvarkius į Varėnos rajoną, biblioteka tapo Varėnos rajonine biblioteka. 1966 metais bibliotekai pradėjo vadovauti Zofija Ščesnulevičiūtė  (vėliau ji – Zofija Bliujienė). 1973 metais biblioteka įsikūrė Varėnos kultūros centro pastato antrajame aukšte. Vienoje salėje buvo sutalpinti knygų fondai, skaitykla, katalogai ir kartotekos. Spaudinių komplektavimo, Vaikų literatūros skyriai, Saugykla ir mainų-rezervinis sektorius liko įsikūrę kitame pastate.  Vykdant 1973 metų spalio 9 dienos Kultūros ministerijos priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos TSR valstybinių masinių bibliotekų tinklo centralizacijos“, 1976 metais Varėnos rajoninė biblioteka tapo centrine biblioteka. Skirtingoms funkcijoms vykdyti įsteigti nauji skyriai: Skaitytojų aptarnavimo skyrius, Bibliografijos skyrius, Metodinis skyrius, Vaikų literatūros skyrius, Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyrius. Centrinės bibliotekos direktore buvo paskirta Z. Ščesnulevičiūtė, buvusi rajoninės bibliotekos vedėja. Z. Ščesnulevičiūtė-Bliujienė bibliotekai vadovavo iki 2005 m. 

1976 metais sujungtos Varėnos rajoninė ir vaikų bibliotekos. Vaikų biblioteka tapo Varėnos rajoninės bibliotekos Vaikų literatūros skyriumi.

Nuo 1997 metų sausio 1 d. rajono centrinė biblioteka tapo Varėnos rajono savivaldybės viešąja biblioteka. Bibliotekai buvo suteiktas juridinis statusas, patvirtinti viešosios bibliotekos nuostatai. 2003 metais biblioteka persikėlė į renovuotas ir modernias patalpas. Po vienu stogu įsikūrė Vaikų literatūros ir Knygų komplektavimo skyriai, abonementas, skaitykla, žaisloteka, o rūsyje įrengtos patalpos knygų saugyklai. 2005 metais kovo 1 d. Varėnos viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas pradėjo eiti Eitaras Kazimieras Krupovičius [1].

Varėnos viešojoje bibliotekoje ypatingai daug dėmesio skiriama kraštotyrinės literatūros kaupimui ir saugojimui, naujos medžiagos rinkimui ir aplankų apie Varėnos kraštą bei kraštiečius sudarymui. Kraštotyros fondas yra atskira bibliotekos fondo dalis, kuriame – leidiniai apie Varėną ir Varėnos rajoną. Čia saugomi bibliotekos ir rajono filialų darbuotojų parengti vertingi kraštotyros darbai, teminiai aplankai, rankraščiai, taip pat senieji spaudiniai. Biblioteka ne tik kaupia informaciją, bet ir užtikrina jos prieinamumą, rūpinasi informacijos sklaida. Bibliotekoje sukaupta kraštotyros informacija skelbiama įvairiais būdais: parodų organizavimas, informacija bibliotekos ir kitose interneto svetainėse, socialiniame tinkle „Facebook“, straipsniai spaudoje, viktorinų organizavimas ir kt. [1].

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje formuojamas suaugusiųjų ir jaunimo literatūros fondas, aptarnaujami suaugusieji bei moksleiviai nuo 14 metų. Fonde yra daugiau kaip 48 tūkst. dokumentų. Skyriuje 2022 m. buvo daugiau kaip 1400 registruotų vartotojų, per metus jiems buvo išduota beveik 44 tūkst. dokumentų. Teikiamos specialistų konsultacijos, pagalba ieškant leidinių ir kitos aktualios informacijos. Organizuojami renginiai, knygų pristatymai, šventės, parodos, literatų klubo susitikimai, poezijos skaitymo popietės, filmų peržiūros, koncertai, kūrybiniai užsiėmimai, edukacijos, viktorinos, skaitmeninių įgūdžių seminarai ir kt. 2022 m. buvo surengta 121 renginys [1].

Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje formuojamas vaikų ir jaunimo literatūros fondas, aptarnaujami vaikai bei moksleiviai ir visi, kuriuos domina vaikų ir jaunimo literatūra. Fonde yra daugiau kaip 13 tūkst. dokumentų. Skyriuje 2022 m. buvo beveik 700 registruotų vartotojų, per metus jiems buvo išduota daugiau kaip 18 tūkst. knygų. Teikiama specialistų konsultacija, pagalba ieškant leidinių ir kitos aktualios informacijos. Organizuojami renginiai, knygų pristatymai, šventės, parodos, pasakų popietės, sensoriniai skaitymai, kūrybiniai užsiėmimai, edukacijos, žaidimai, viktorinos, filmų peržiūros ir kt. 2022 m. buvo surengti 62 renginiai [1].

Informacinių išteklių skyriuje formuojamas, komplektuojamas, apskaitomas Viešosios bibliotekos ir kaimo struktūrinių  teritorinių padalinių universalus spaudinių fondas, atsižvelgiant į Varėnos rajono istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, gyventojų poreikius. Vykdomas Lietuvos integralios informacijos sistemos (LIBIS) administravimas, konsultuojama darbo klausimais. Sudaromas Bibliotekos elektroninis katalogas, kuriami ir redaguojami LIBIS jungtinio katalogo dokumentų bibliografiniai įrašai. Renkami Bibliotekos statistiniai duomenys, jie automatizuotai teikiami į LIBIS bibliotekų statistikos modulį, tikrinamas duomenų tikslumas. Organizuojama viešoji interneto prieiga Viešojoje bibliotekoje ir kaimo struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose. Vykdoma bibliotekos interneto svetainės, socialinių tinklų techninė priežiūra, užtikrinamas informacijos skelbimas ir atnaujinimas.

Kompiuterinės sistemos administratoriai Sigitas Blėda ir Vytautas Baublys prižiūri bibliotekos kompiuterinę techniką ir jos tinklus, šalina smulkius gedimus, organizuoja remonto darbus. Diegia kompiuterines programas, skirtas bibliotekos vartotojų aptarnavimui. Konsultuoja bibliotekos darbuotojus ir vartotojus kompiuterinės technikos ir programinės įrangos klausimais. Administruoja Bibliotekos ir teritorinių administracinių padalinių kompiuterinį tinklą ir kt. [1].

2007 m. spalio 24 d. biblioteka atšventė savo veiklos 60 metų sukaktį. Rajono spaudoje publikuota nemažai straipsnių apie bibliotekos istoriją ir veiklą. Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojos Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė atliko straipsnių, išspausdintų rajono leidiniuose 1947–2007 m. analizę ir parengė ciklą straipsnių „Varėnos rajono bibliotekos spaudoje“, iš kurių galima spręsti, kaip visais dešimtmečiais buvo vertinamas rajono bibliotekų darbas, kokie reikalavimai keliami darbuotojams. 2023 m. išleista Laimutės Cibulskienės knyga „Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Istorinė apžvalga“.

Literatūra ir šaltiniai

1. Cibulskienė, Laimutė. Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka : istorinė apžvalga. – Kaunas, 2023. – 215 p.
2. Česnulis, Vytautas. Varėnai 150 metų. – Vilnius, 2012. – 110 p.
3. Česnulis, Vytautas. Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos. – Vilnius, 2006. – 136 p.
4. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Varėna. – Kaunas, 2009. – 239 p.
5. Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios = Churches of Lithuania. – Čikaga, 1986. – T. 5, d. 2, p. 377–379.
6. Kviklys, Bronius. Varėna II . – Iliustr. // Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1989. – T. 1, p. 415–417.
7. Merkio kraštas // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 323–324.
8. Pažintinis pėsčiųjų ir dviračių takas Varėnoje. – Iliustr. // Atrask Lietuvą. – Vilnius, 2013. – P. 136–137.
9. Pigagaitė, Ramunė. Menschen meiner Stadt = Mano miesto žmonės : [fotografijų albumas]. – [Leipcigas, 2005]. – 25, [3] p.: iliustr.
10. Šimkus, Šarūnas Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas.– Vilnius, 2023. – 69 p.
11. Turizmas Varėnos rajone = Tourism in Varėna Region = Turystyka w Rejonie Varėna. – Kaunas, 2008. – 103 p.
12. Vanagas, Aleksandras. Lietuvos miestų vardai. – 2-asis leid. – Vilnius, 2004, p. 243.
13. Varėna istorijos kelyje / sudarė Regina Žepkaitė. – Vilnius, 2002. – 199 p.
14. Varėna. – Iliustr. // Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, [2014]. – P. 244–245.
15. Varėna.– Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 100–102.
16. Varėna. – Iliustr. // Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1965. – T. 33, p. 121–125.
17. Varėna. – Iliustr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2013. – T. 24, p. 677–678.
18. Varėna // Semaška Algimantas. Po Lietuvą.- Vilnius, 2002. – P. 613–614.
19. Varėna.– Iliustr. // Lietuvos heraldika..– Vilnius, 1998, d. 1, p. 127–128.
20. Varėnos kraštas. – Vilnius, [1999]. – 32, [1] p.
21. Varėnos krašto dienoraščiai. – Vilnius, 2019. – 366 p.
22. Varėnos rajonas, Varėna // Kelionių vadovas po Lietuvą amžių sandūroje. – Vilnius, 1999. – P. 37.
23. Varpilė // Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius, 1997. – P. 549.

Parengė: Laimutė Cibulskienė (Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2023