„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus miestas Alytaus rajonas Druskininkų miestas Druskininkų savivaldybė Lazdijų miestas Lazdijų rajonas Varėnos miestas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Krokialaukio seniūnija Ūdrija

Prigluskim prie savo šaknų. – Alytus, 2007. Knygos viršelis

Ūdrija – bažnytkaimis įsikūręs 1 km į rytus nuo Ūdrijos ežero, 12 km į šiaurės vakarus nuo Alytaus, 9 km į pietus nuo Balbieriškio, 17 km į šiaurės rytus nuo Simno, 2,5 km nuo plento Alytus – Prienai [7, 12]. 

Ūdrijoje gyvena 385 gyventojai, iš jų: 187 vyrai, 198 moterys [3].

Ūdrijoje yra Ūdrijos mokykla – daugiafunkcinis centras, kultūros namai, biblioteka, paštas, med. punktas, parduotuvė. Iš Ūdrijos kilę ir gyvenę šie žymūs žmonės: dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), Ūdrijos kaime vargoninkavo kompozitorius, chorų vadas Juozas Neimontas (1875–1963), Ūdrijos apylinkėse pogrindinį darbą dirbo Motiejus Makštutis (1907–1941). Iš Ūdrijos klebonų ypatingai minėtinas kun. Adomas Grinevičius (1845–1933). Jis buvo Suvalkų krašto knygnešys, slaptų lietuviškų knygų sandėlių bei bibliotekų steigėjas [4, 6, 12, 15]. Lietuvos pedagogas, tautosakos rinkėjas Petras Bendorius (1863–1906) yra mokytojavęs Ūdrijoje.

Ūdrijos vardas – gyvūninės kilmės vietovardis, atsiradęs seniai ir labai paprastai: toj apylinkėj buvę daug ūdrų, nuo to ir kilusi Ūdrija [1, 6, 7,]. 

Informacija apie Ūdrijos kaimo istoriją pateikiama Biržio Akiro knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [1], Kviklio Broniaus knygoje „Mūsų Lietuva“ [7]. Ūdrijos bažnyčios atsiradimo istorija pateikiama Biržio Akiro knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [1], Kviklio Broniaus knygose „Lietuvos bažnyčios“ [6] ir „Mūsų Lietuva“ [7].  Apie Ūdrijos dvarą, parapiją ir bažnyčią rašoma Jono Totoraičio leidinyje „Sūduvos Suvalkijos istorija“ [11]. Informacija apie Ūdrijos žymius žmones pateikiama knygose „Dzūkų kraštas“ [4], Kviklio Broniaus knygoje „Lietuvos bažnyčios“ [6], Visocko Vytauto knygoje „Alytaus rajonas [15]. Ūdrijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Birutė Vitkauskienė sudarė ir spaudai parengė knygelę „Prigluskim prie savo šaknų“ apie Ūdrijos krašto istorinės raidos akimirkas ir jų atspindžius lietuvių etnokultūroje [9, 16]. 

Ūdrijos dvaras galėjo atsirasti XVI a. 1618 m. jį valdė Punios seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Dvarui priklausė aplinkiniai kaimai [11]. Kurį laiką Ūdrijos palivarkas priklausė Balbieriškio seniūnui. Apie 1797 m. Prūsai sudarė Ūdrijos ekonomiją, kuriai priskyrė Ūdrijos palivarką ir 7 kaimus. Mokykla Ūdrijoje įkurta XVIII a. [9]. Vienas pirmųjų lietuviškų matematikos vadovėlių „Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinys“ prieš 100 metų buvo parašytas Ūdrijoje. Jį parašė Ūdrijoje dirbęs pedagogas Petras Bendorius ir Pranas Daugirda [14]. 1827 m. įkurtas Ūdrijos valsčius. 1867 m. Ūdrijos dvaras prijungtas prie Kapsodžių majorato. 1865 m. valsčius pertvarkytas ir išliko iki 1914 m. [7, 11]. 1870 m. Ūdrijos gminą, arba valsčių sudarė dvarai: Pramėzio, Kirmeliškės, Kieliko, Struogiškio, Tamuliškės, Peršekio, Ūdrijos [1]. 1918 m. gale Ūdrijoje suorganizuota Ūdrijos parapijos taryba, 1919 m. sudaryta valsčiaus valdyba. Pirmąją miliciją sudarė 5 milicininkai. 1923 m. Ūdrijos valsčius apjungė 31 gyvenvietę, 471 ūkius ir 3223 gyventojus. Vėliau valsčius buvo panaikintas. Nepriklausomybės metais Ūdrijoje buvo mokykla, kooperatyvas, paštas, smulkaus kredito draugija, 4 parduotuvės. Ūdrijoje veikė šaulių būrys, tautininkų skyrius, pavasarininkų kuopa, Katalikų veikimo centro, Ūkininkų saugos skyriai ir kitos religinės ir kultūrinės organizacijos. Bolševikų okupacijos metu Ūdrija padaryta Alytaus rajono apylinkės ir Gegužės pirmosios kolūkio centru. Po II pasaulinio karo Ūdrijos apylinkėse reiškėsi lietuviai partizanai. 1945 m. žiemą jų dalinys, Vilko vadovaujamas, užėmė Ūdriją. Bolševikai daugelį apylinkės gyventojų kalino, nužudė ar deportavo [7].

Kol Ūdrijoje nebuvo bažnyčios, žmonės vykdavo į Punią (17 km.) melstis. Aleksandras Korvinas Gosievskis, pastebėjęs, kad Ūdrijos apylinkėse yra daugiau žmonių kaip kitose, nutarė įsteigti parapiją ir aprūpinti ją beneficija. 1623. 08. 23. Karalius Varšuvoje pasirašė aktą, kuriuo leido Gosievskiui ir jo žmonai Ievai Pociūtei kunigaikščiui priklausančiame Ūdrijos dvare „įsteigti sostą ir pagrindus parapijos bažnyčiai“. 1837. 05. 17 pasaulinė valdžia uždariusi bažnyčią, ir netrukus ji buvo nugriauta. 1861 m. Pramezio dvaro savininkas Protas Narbutas pastatė naują bažnyčią. 1899. 08.18 Ūdrijos parapiją vizitavo vysk. Antanas Baranauskas. Bet 1913 m. bažnyčia sudegė. Liepsnose žuvo ir bažnytinis inventorius. Naujos bažnyčios statybą sutrukdė I pasaulinis karas. Kun. Jurgio Žemaičio dėka 1923 m. buvo padėti naujos bažnyčios pamatai. O 1924 m. baigti statybos darbai. Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur seniau buvo medinė. Pastatas turi neorenesanso bruožų. Interjeras yra bazilikinio plano, su trimis išilginėmis navomis, kurių centrinė yra aukštesnė ir platesnė už šonines navas. II pasaulinio karo metu bažnyčia išliko sveika. Ūdrijos bažnyčioje ligi šių dienų yra išlikę vertingų religinių ir meno dalykų. Ūdrijos bažnyčioje iki šių dienų yra išlikę vertingų religinių ir meno dalykų. Pažymėtinas žalvarinis varpas (u. k. 8700), lietas 1826 m. Pranciškaus Schillingo. Kitas varpas (u. k. 8701) yra 1856 m. Varpinėje yra gražus XIX a. pabaigos geležinis ornamentuotas kryžius (u. k. 8702) [1, 6, 7].

Ūdrijos miestelyje veikia privatus Aldonos ir Rimvydo Černiauskų buities muziejus.

Istorijos ir kiti paminklai

Pieta. Memorialinis paminklas „Žuvusiems ir išblaškytiems Tėvynės vaikams 1940–1945–1990 m.“ (skulpt. Antanas Kmieliauskas, 1991 m., Ūdrija, Krokialaukio seniūnija) [12].

Lietuvos respublikos agronomijos mokslų daktaras Juozas Šeštakauskas savo knygoje „Norėta kaip geriau – išėjo kaip visada“ rašo savo atsiminimus apie Ūdriją. Joje agronomu, ūkio vadovu jis dirbo penkiolika metų [10].

Alytaus kraštotyros muziejuje saugomos Ūdrijos lobio monetos. Ūdrijos lobis rastas 1977 m. [2].

2006 m. Ūdrijoje surengta konferencija „100 metų lietuviškam matematikos vadovėliui“, minint Ūdrijoje dirbusio pedagogo Petro Bendoriaus ir Prano Daugirdos aritmetikos uždavinyno jubiliejų [14].

Ūdrijos biblioteka įkurta 1950 m. 2001 m. sujungta su Ūdrijos mokyklos biblioteka. 2016.09.01 biblioteka persikėlė į naujas patalpas adresu: Vytauto g. 20, Ūdrija. Ūdrijos bibliotekos dokumentų fonde yra 7871 spaudinių, kraštotyros fonde sukaupta 47 leidiniai [9, 13].

Literatūra ir šaltiniai

  1. Biržys, Akiras. Ūdrijos valsčius. – Iliustr. // Biržys, Akiras. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1933. – T. 1 , p. 225-248.
  2. Dunderis, Vilmantas. Satyrinis trečiokas iš Ūdrijos lobio: [apie Alytaus kraštotyros muziejuje saugomas Ūdrijos lobio monetas]. – Iliustr. – Rubrika: Ko nemato muziejaus lankytojai // Alytaus naujienos. – 2006, bal. 28, p. 8.
  3. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2016 [2016-09-06]. Prieiga per internetą:  <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  4. Krokialaukio seniūnija.- Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 52-53.
  5. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą:<http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
  6. Kviklys, Bronius. Ūdrijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1982. – T. 2, p. 316-318.
  7. Kviklys, Bronius. Ūdrija. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 574-577.
  8. Malonumai judant: turizmo maršrutas. – Kaunas, 2014, p. 55.
  9. Prigluskim prie savo šaknų: [Ūdrijos krašto istorinės raidos akimirkos ir jų atspindžiai lietuvių etnokultūroje / sudarė ir parengė spaudai Birutė Vitkauskienė]. – Alytus, 2007. – 99, [1] p.: iliustr., portr.
  10. Šeštakauskas, Juozas. Taip buvo Ūdrijoje. – Iliustr.// Šeštakauskas, Juozas. Norėta kaip geriau – išėjo kaip visada. – Alytus, 2012, p. 9-48.
  11. Totoraitis, Jonas. Ūdrija. – Bibliogr. išnašose // Totoraitis, Jonas. Sūduvos Suvalkijos istorija. – Marijampolė, 2003. – D. 1, p. 504-505.
  12. Ūdrija. – Iliustr. // Po Metelių – Žuvinto kraštą. – Vilnius, 2006. – P. 51.
  13. Ūdrijos filialo biblioteka. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-27]. Prieiga per internetą: < http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=284>.
  14. Vaitekūnas, Gediminas. Vienas pirmųjų lietuviškų matematikos vadovėlių prieš 100 metų buvo parašytas Ūdrijoje: [apie Ūdrijoje surengtą konferenciją „100 metų lietuviškam matematikos vadovėliui“, minint Ūdrijoje dirbusio pedagogo Petro Bendoriaus ir Prano Daugirdos aritmetikos uždavinyno jubiliejų]. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 2006, bal. 14, p. 1, 4.
  15. Visockas, Vytautas. Krokialaukio apylinkė. – Iliustr. // Visockas, Vytautas. Alytaus rajonas. – Vilnius, 1986. – P. 26 -27.
  16. Žvinakevičiūtė, Aušra. Knygelė nutiesė tiltą tarp praeities ir dabarties: [Ūdrijos pagrindinės mokyklos (Alytaus r.) pradinių klasių mokytoja metodininkė Birutė Vitkauskienė sudarė ir spaudai parengė knygelę „Prigluskim prie savo šaknų“]. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 2008, kovo 20, p. 1-2.

Parengė: Dalia Ramanauskienė, Lina Vasiliauskaitė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka), 2016; 2020

 

 

 

 

 

 

 

 

Objektai
Ūdrijos Švč. Jėzaus širdies bažnyčia
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų