„Dainavos krašto“ dalyje „Vietovės“ pateikiama trumpa informacija ir publikacijų apie Alytaus apskrities vietoves apžvalgos.
Skaityti plačiau
Alytaus rajonas Druskininkų savivaldybė Lazdijų rajonas Varėnos rajonas
Alytaus rajonas Krokialaukio seniūnija Ūdrija

Ūdrija – bažnytkaimis įsikūręs 1 km į rytus nuo Ūdrijos ežero, 12 km į šiaurės vakarus nuo Alytaus, 9 km į pietus nuo Balbieriškio, 17 km į šiaurės rytus nuo Simno, 2,5 km nuo plento Alytus – Prienai [6,9]. Ūdrijoje yra Ūdrijos mokykla – daugiafunkcinis centras, kultūros namai, biblioteka, paštas, med. punktas, parduotuvė.

Ūdrijoje gyvena 385 gyventojai, iš jų: 187 vyrai, 198 moterys [2].

Informacija apie Ūdrijos žymius žmones pateikiama knygose „Dzūkų kraštas“ [3], Kviklio Broniaus knygoje „Lietuvos bažnyčios“ [5],Visocko Vytauto knygoje „Alytaus rajonas [11].

Iš Ūdrijos kilę ir gyvenę šie žymūs žmonės: dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 – 1997), Ūdrijos kaime vargoninkavo kompozitorius, chorų vadas Juozas Neimontas (1875 – 1963), Ūdrijos apylinkėse pogrindinį darbą dirbo Motiejus Makštutis (1907 – 1941). Iš Ūdrijos klebonų ypatingai minėtinas kun. Adomas Grinevičius (1845 – 1933). Jis buvo Suvalkų krašto knygnešys, slaptų lietuviškų knygų sandėlių bei bibliotekų steigėjas [3,5,9,11].

Ūdrijos vardas – gyvūninės kilmės vietovardis, atsiradęs nuo senai ir labai paprastai: toj apylinkėj buvę daug ūdrų, nuo to ir kilusi Ūdrija [1,5,6,]. 

Informacija apie Ūdrijos kaimo istoriją pateikiama Biržio Akiro knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [1], Kviklio Broniaus knygoje „Mūsų Lietuva“ [6].

Ūdrijos dvaras galėjo atsirasti XVI a. 1618 m. jį valdė Punios seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis. Dvarui priklausė aplinkiniai kaimai. Kurį laiką Ūdrijos palivarkas priklausė Balbieriškio seniūnui.

Apie 1797 m. Prūsai sudarė Ūdrijos ekonomiją, kuriai priskyrė Ūdrijos palivarką ir 7 kaimus. Mokykla Ūdrijoje įkurta XVIII a. 1827 m. įkurtas Ūdrijos valsčius. 1867 m. Ūdrijos dvaras prijungtas prie Kapsodžių majorato. 1865 m. valsčius pertvarkytas ir išliko iki 1914 m. [6].

1870 m. Ūdrijos gminą, arba valsčių sudarė dvarai: Pramėzio, Kirmeliškės, Kieliko, Struogiškio, Tamuliškės, Peršekio, Ūdrijos [1].

1918 m. gale Ūdrijoje suorganizuota Ūdrijos parapijos taryba, 1919 m. sudaryta valsčiaus valdyba. Pirmąją miliciją sudarė 5 milicininkai. 1923 m. Ūdrijos valsčius apjungė 31 gyvenvietę, 471 ūkius ir 3223 gyventojus. Vėliau valsčius buvo panaikintas. Nepriklausomybės metais Ūdrijoje buvo mokykla, kooperatyvas, paštas, smulkaus kredito draugija, 4 parduotuvės. Ūdrijoje veikė šaulių būrys, tautininkų skyrius, pavasarininkų kuopa, Katalikų veikimo centro, Ūkininkų saugos skyriai ir kitos religinės ir kultūrinės organizacijos.

Bolševikų okupacijos metu Ūdrija padaryta Alytaus rajono apylinkės ir Gegužės pirmosios kolūkio centru.

Po II pasaulinio karo Ūdrijos apylinkėse reiškėsi lietuviai partizanai. 1945 m. žiemą jų dalinys, Vilko vadovaujamas, užėmė Ūdriją. Bolševikai daugelį apylinkės gyventojų kalino, nužudė ar deportavo [6].

Ūdrijos bažnyčios atsiradimo istorija pateikiama Biržio Akiro knygoje „Lietuvos miestai ir miesteliai“ [1], Kviklio Broniaus knygose „Lietuvos bažnyčios“ [5] ir „Mūsų Lietuva“ [6].

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia nuotr. aut. Rita Karpičienė

Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia nuotr. aut. Rita Karpičienė

Kol Ūdrijoje nebuvo bažnyčios, žmonės vykdavo į Punią (17 km.) melstis. Aleksandras Korvinas Gosievskis, pastebėjęs, kad Ūdrijos apylinkėse yra daugiau žmonių kaip kitose, nutarė įsteigti parapiją ir aprūpinti ją beneficija. 1623. 08. 23. Karalius Varšuvoje pasirašė aktą, kuriuo leido Gosievskiui ir jo žmonai Ievai Pociūtei kunigaikščiui priklausiančiame Ūdrijos dvare „įsteigti sostą ir pagrindus parapijos bažnyčiai“. 1837. 05. 17 pasaulinė valdžia uždariusi bažnyčią, ir netrukus ji buvo nugriauta. 1861 m. Pramezio dvaro savininkas Protas Narbutas pastatė naują bažnyčią. 1899. 08.18 Ūdrijos parapiją vizitavo vysk. Antanas Baranauskas. Bet 1913 m. bažnyčia sudegė. Liepsnose žuvo ir bažnytinis inventorius. Naujos bažnyčios statybą sutrukdė I pasaulinis karas. Kun. Jurgio Žemaičio dėka 1923 m. buvo padėti naujos bažnyčios pamatai. O 1924 m. baigti statybos darbai. Bažnyčia pastatyta toje vietoje, kur seniau buvo medinė. Pastatas turi neorenesanso bruožų. Interjeras yra bazilikinio plano, su trimis išilginėmis navomis, kurių centrinė yra aukštesnė ir platesnė už šonines navas. II pasaulinio karo metu bažnyčia išliko sveika. Ūdrijos bažnyčioje ligi šių dienų yra išlikę vertingų religinių ir meno dalykų. Ūdrijos bažnyčioje iki šių dienų yra išlikę vertingų religinių ir meno dalykų. Pažymėtinas žalvarinis varpas (u.k. 8700), lietas 1826 m. Pranciškaus Schillingo. Kitas varpas (u.k. 8701) yra 1856 m. Varpinėje yra gražus XIX a. pabaigos geležinis ornamentuotas kryžius (u.k. 8702) [1,5,6,7].

Istorijos ir kiti paminklai

Paminklas „Nužudytiems ir išblaškytiems vaikams 1945 – 1990 m.“. (Ūdrija, Krokialaukio seniūnija) [9].

Juozas Šeštakauskas savo knygoje „Norėta kaip geriau – išėjo kaip visada“ rašo savo atsiminimus apie Ūdriją. Joje agronomu, ūkio vadovu jis dirbo penkiolika metų.

Ūdrijos biblioteka įkurta 1950 m. 2001 m. sujungta su Ūdrijos mokyklos biblioteka. 2016.09.01 biblioteka persikėlė į naujas patalpas adresu: Vytauto g. 20, Ūdrija. Ūdrijos bibliotekos dokumentų fonde yra 7871 spaudinių, kraštotyros fonde sukaupta 47 leidiniai [10].

 

Literatūra ir šaltiniai

  1. Biržys, Akiras. Ūdrijos valsčius. – Iliustr. // Biržys, Akiras. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1933. – T. 2 , p. 225-248.
  2. Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį: Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būsto surašymo rezultatai. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės [interaktyvus]  2016 [2016-09-06]. Prieiga per internetą:  <https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Inform_gyv_sk_pasisk.pdf/cd1f3d45-ef4b-446f-af6a-f56e23c94519>.
  3. Krokialaukio seniūnija.- Iliustr. // Dzūkų kraštas. – Kaunas, 1999. – P. 52-53.
  4. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-08-09]. Prieiga per internetą:<http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search>.
  5. Kviklys, Bronius. Ūdrijos bažnyčia. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Lietuvos bažnyčios. – Čikaga, 1982. – T. 2, p. 316-318.
  6. Kviklys, Bronius. Ūdrija. – Iliustr. // Kviklys, Bronius. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 3, p. 574-577.
  7. Malonumai judant: turizmo maršrutas. – Kaunas, 2014, p. 55.
  8. Šeštakauskas, Juozas. Taip buvo Ūdrijoje. – Iliustr.// Šeštakauskas, Juozas. Norėta kaip geriau – išėjo kaip visada. – Alytus, 2012, p. 9-48.
  9. Ūdrija. – Iliustr. // Po Metelių – Žuvinto kraštą. – Vilnius, 2006. – P.51.
  10. Ūdrijos filialo biblioteka. Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016-09-27]. Prieiga per internetą: < http://www.alytus.rvb.lt/?page_id=284>.
  11. Visockas, Vytautas. Krokialaukio apylinkė. – Iliustr. // Visockas, Vytautas. Alytaus rajonas. – Vilnius, 1986. – P. 26 -27.

 

Parengė: Dalia Ramanauskienė (Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka Praniūnų filialas), 2016

 

 

 

 

 

 

 

 

Objektai
Ūdrijos Švč. Jėzaus širdies bažnyčia
Formuoti maršrutą iš pažymėtų objektų